„Sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, tose savivaldybėse, kurias apklausėme, matome, kad perpus daugiau žmonių kreipiasi, kurių šildymo kaina yra išaugusi“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

Ministrė priminė, kad kompensacija šildymui galioja absoliučiai visiems žmonėms. Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojai šildymo sąskaitoms neturėtų skirti daugiau kaip 10 proc. pajamų, išskaičius valstybės paramą.

„Kompensacija šildymui apsaugo tam tikrą pajamų dalį išskaičius valstybės paramą. Tarkime, jeigu gyvena vienas vidutinę pensiją gaunantis asmuo, normaliame bute, tai jo šildymo sąskaita neturėtų viršyti maždaug 10 eurų. Vadinasi, už visą likusią dalį tas žmogus turi teisę kreiptis kompensacijos“, – tikino politikė.

ELTA primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.