M. Skuodis: informacija apie Palangoje sulaikytą lėktuvą man buvo žinoma

Jis negalėjo pasakyti, ar tai vienintelis toks orlaivio sulaikymo atvejis Lietuvoje, tačiau teigė, jog bandymų apeiti draudimus yra labai daug.

Tai jis pareiškė komentuodamas LRT Tyrimų skyriaus atliktą tyrimą, jog Lietuva atsidūrė tinkle, kurio ašis – Rusijoje veikiantis verslas, siūlantis padėti įsigyti ar susigrąžinti dėl sankcijų įstrigusius orlaivius ar jų dalis. Pasak LRT, iš Danijos per Švediją skridusiam ir kovo 16 dieną Palangos oro uoste degalų papildyti nusileidusiam lėktuvui „Cessna“ toliau skristi neleista paaiškėjus, kad galutinis jo kelionės tikslas yra Pskovas Rusijoje.

„Apie patį orlaivį aš jau žinojau gerokai anksčiau, ta informacija jautresnių atvejų mane pasiekia. Gerai, kad jis buvo neišleistas, nes jis negalėjo išvykti iš Lietuvos į Rusijos teritoriją dėl sankcijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė M. Skuodis.

Gerai, kad jis buvo neišleistas, nes jis negalėjo išvykti iš Lietuvos į Rusijos teritoriją dėl sankcijų.

„Turiu informaciją, kad atskridęs lėktuvas prašė skristi į Rusijos Federaciją, kadangi tai yra iš sankcijų pusės negalima, natūralu, lėktuvui buvo neleista pakilti, o po to pradėta aiškintis situacija: kam tas lėktuvas priklauso, iš kur jis skrido ir, kiek žinau, vyksta institucijų tyrimas“, – kalbėjo ministras.

Jis negalėjo pasakyti, ar tai vienintelis toks orlaivio sulaikymo atvejis Lietuvoje, tačiau teigė, jog bandymų apeiti draudimus yra labai daug.

„Man sunku pasakyti, bet kad tikrai nėra įleidžiama daug orlaivių atskristi į Lietuvą, kurie bando, prašo praskristi, tai tikrai tokių sprendimų yra daug, išimtys nėra daromos, pozicija mūsų atsakingų institucijų yra griežta, kalbant apie sankcijas tai kasdienis procesas: kažkas bando apeiti specialiai, dėliojant įvairiausias schemas, mūsų institucijos atsakingos, kad užkardytų“, – sakė M. Skuodis.

Lietuva kovo pradžioje į Klaipėdos uostą neleido įplaukti dreifuojančiam Rusijos laivui su Belizo vėliava – žemvežei  „Bystraya“, bei įskristi privačiam Rusijos ir Izraelio piliečio lėktuvui „Embraer“. Tai nebuvo išskirtinis atvejis, iki tol jau buvo fiksuoti keli atvejai, kai Rusijos piliečiai bando patekti į Lietuvą privačiais lėktuvais. 

Ministro teigimu, LRT aprašytas atvejis turi požymių, jog Lietuva gali būti įtraukta į tarptautinę schemą, skirtą su aviacija susijusioms sankcijoms apeiti, tačiau galutinį žodį tars tyrėjai.

„Kadangi ta informacija man yra nauja (LRT tyrimo – BNS) akivaizdžiai matosi tam tikrų schemos požymių, bet šitoj vietoje jau tyrimus vykdančios institucijos atsakys“, – kalbėjo M. Skuodis.

Anot LRT, privataus lėktuvo kelionei tarpininkavo itališka įmonė, kurios tikrieji savininkai – Rusijoje, o lėktuvas, nors oficialiai registruotas Danijoje, neseniai parduotas Turkijos bendrovei, priklausančiai Rusijos piliečiui.

Lėktuvo pilotas – leidimą gyventi Lietuvoje turintis Rusijos pilietis, dirbantis verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos „Avia Solutions Group“ pilotų mokymo paslaugų bendrovėje „BAA Training“.

Reaguodama į Kremliaus pernai vasario 24-ąją pradėtus karinius veiksmus Ukrainoje Lietuvos Vyriausybė šalies oro erdvę Rusijos lėktuvams uždarė pernai vasario 26-ąją, diena vėliau tai padarė ir Europos Sąjunga.