Anot jo, vidutinė metinė infliacija šalyje šiemet turėtų siekti 3,5 proc. (0,2 punkto daugiau nei ankstesnė prognozė), o 2027 metais – 3 proc. (tiek pat).
N. Mačiulio vertinimu, didesni akcizai ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata infliaciją augins 1,1 punkto, dar apie 0,5 punkto ją didins augantis minimalus mėnesio atlyginimas. Įtakos turės ir laikinas paklausos šuolis dėl atsiimamų lėšų iš pensijų fondų.
„Nors išorinės tendencijos išlieka labai palankios, Kinijos eksporto kainos mažėja, mes matome visose didžiosiose Europos valstybėse importo kainos mažėja jau beveik metus. Tai taip pat galioja Lietuvai, šiuo metu Lietuvoje importo kainos yra maždaug 3,5 proc. mažesnės negu buvo prieš metus“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko analitikas.
Jo teigimu, svarbus veiksnys yra pigesnės suskystintos gamtinės dujos – nepaisant itin šalto sausio, jos beveik 40 proc. pigesnės negu 2025 metų pradžioje.
„Padidėjusi suskystintų gamtinių dujų pasiūla iš Jungtinių Amerikos Valstijų leido tas kainas mažinti į žemiausią lygį nuo karo Ukrainoje pradžios. Ir, aišku, tai jau atsispindi ir pramonės sąnaudose“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, palankios tendencijos išlieka žaliavų rinkoje – grūdai, aliejai, kviečiai, kukurūzai, saulėgrąžos šiuo metu yra gerokai pigesni negu buvo prieš dvejus metus, tačiau stebimos į istorines aukštumas pakilusias kavos ir kakavos kainos.
„Jei praėjusiais metais Lietuvoje vienas iš tokių svarbiausių infliacijos komponentų buvo kylančios maisto kainos, tai šiemet tai yra mažiau tikėtinas scenarijus. Maisto kainos turėtų būti stabilios, didėti nežymiai“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, maisto kainų augimas šiemet turėtų siekti apie 3,5 procento.
2026-ieji bus paskutiniai, kai gyventojų skaičius dar didės
Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 1994-ųjų – 1,47 mln., o šiemet ji turėtų dar šiek tiek padidėti, teigia „Swedbank“ analitikai.
Visgi jie prognozuoja, kad 2026-ieji bus paskutiniai metai, kai gyventojų skaičius dar didės ir grynoji imigracija bus didesnė už neigiamą natūralią kaitą.
„Prie to (dirbančiųjų rekordo – BNS) daugiausiai prisidėjo aktyvesni darbuotojai – visose amžiaus grupėse, bet ypač vyresnio amžiaus darbuotojai lieka darbo rinkoje. Kas penktas pensinio amžiaus gyventojas šiuo metu Lietuvoje yra dirbantis – ir dėl noro, ir dėl poreikio toliau dirbti“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, dirbančiųjų skaičiaus augimui įtakos turi ir teigiama grynoji imigracija, kuri pastaruosius šešerius metus kompensuoja neigiamą natūralią kaitą.
Banko duomenimis, užimtumas 2026 metais augs 0,3 proc., o kitąmet išliks nepakitęs. Tuo metu nedarbo lygis sieks po 7 proc., o atlyginimai vidutiniškai augs 8 proc. ir 6,7 procento.
Naujausi komentarai