Kaip rodo BNS turimi dokumentai, ES paramą Lietuvoje administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) balandžio 11 dieną pareikalavo grąžinti dalį paramos už konkurso dalį, kuria pirkti grūdiniai produktai - 182 tūkst. eurų ES paramos ir 32 tūkst. valstybės biudžeto lėšų.

Tą BNS antradienį patvirtino ir ESFA direktoriaus pavaduotoja Audronė Ališauskienė.

„Vykdant šį pirkimą buvo nustatyta pažeidimų ir agentūrai buvo pritaikyta finansinė korekcija“, - sakė A.Ališauskienė.

Iš viso Rinkos reguliavimo agentūra Europos socialinio fondo agentūrai turės grąžinti 546 tūkst. eurų ES paramos, nes kovo mėnesį ESFA taip pat pareikalavo grąžinti 332 tūkst. dėl netinkamai pirktų maisto produktų.

Pasak jos, šiuo metu tiriamas dar vienas Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pirkimas.

Lėšos naudotos neracionaliai

214 tūkst. eurų Rinkos reguliavimo agentūra turės grąžinti iki liepos 7 dienos, kitaip jai bus skaičiuojami delspinigiai, kurie siekia 0,03 proc. nuo grąžintinos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną.

Sprendimą susigrąžinti lėšas ESFA priėmė remdamasi išvada, jog grūdinių produktų pirkimas prieštaravo įstatymams. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra neskaidė pirkimo, į vieną techninę specifikaciją įrašydama septynis grūdinius produktus - kvietinius miltus, greito paruošimo avižų ir kviečių košes, sausus pusryčius, grikių bei ryžių kruopas ir trijų grūdų kruopas. Be to, kvietiniams miltams ir sausiems pusryčiams buvo nustatyti nepagrįsti reikalavimai.

Anot Europos socialinio fondo agentūros, tokia techninė specifikacija neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo tiekėjus, taip pat neužtikrino įstatymuose nustatyto principo, kad lėšos viešiesiems pirkimams turi būti naudojamos racionaliai.

Rinkos reguliavimo agentūros paskelbtą konkursą maisto produktams pirkti laimėjo bendrovė „Sanitex“. ESFA direktoriaus pavaduotoja A.Ališauskienė sakė, kad su „Sanitex“ buvo pasirašyta 7,8 mln. eurų vertės sutartis, o pirkti produktai jau išdalinti nepasiturintiems.

Tuo metu grūdinių produktų dalis šiame konkurse buvo verta 4,3 mln. eurų.

„Auksiniai“ miltai vargšams

Žemės ūkio ministerijos prašymu rinkos tyrimą atlikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nustatė, kad miltai nepasiturintiems buvo pirkti per brangiai. Kiek anksčiau Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad 2011-2015 metais organizuotuose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai - už 732 eurus už toną.

Anot Žemės ūkio ministerijos, rinkos kainų tyrimas parodė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keliamos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.

Instituto skaičiavimais, bendrai maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., bet pažymima, kad produktai nepasiturintiesiems yra specifiniai, jiems reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė, negu rinkos kaina.

Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.

Ministrė nori naikinti agentūrą

Praėjusią savaitę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pareiškė, kad Rinkos reguliavimo agentūros neliks nuo 2017 metų. Likviduoti šią agentūrą ragina ir Prezidentūra.

Agentūros likvidavimui dar turės pritarti Seimas, kuris dėl to turėtų balsuoti dar pavasario sesijoje, sakė žemės ūkio ministrė.

Pasak jos, dabar Rinkos reguliavimo agentūroje dirba apie 40 darbuotojų, tačiau „specialistų ten stiprių nėra“.

Ministrė teigė, kad agentūros vadovo konkursas yra nutrauktas - naujas vadovas nebebus ieškomas.

Šių metų sausio pabaigoje iš pareigų pasitraukė agentūros vadovė Aldona Miliuvienė. Paaiškėjus, kad agentūra miltus pirko per brangiai vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Patarėjas Ž.Putramentas - įtariamasis

Kyšininkavimu įtariamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiasis patarėjas Žilvinas Putramentas nuo rugsėjo nušalintas nuo pareigų.

Nušalinimo terminas Ž.Putramentui tęsis iki gegužės, jis nušalintas siekiant netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, BNS sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.

Rugpjūčio 19 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė Ž.Putramentą ir buvusią agentūros direktorę Rasitą Kraujelytę–Noreikienę, kuri agentūroje nebedirba nuo birželio. Pareigūnai taip pat sulaikė dviejų įmonių savininkę, kuri įtariama davusi kyšį. Anot žiniasklaidos, sulaikytoji verslininkė yra bendrovių „Projekona“ ir „Aipa“ vadovė Kristina Kovaitė.

Įtariama, kad valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė - apie 128 tūkst. eurų. Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ apie 10 tūkst. eurų.

STT pareigūnai taip pat atskleidė, kaip dovanų kuponai buvo keičiami į grynuosius pinigus, - tarnautojai už juos įsigydavo prekių, pavyzdžiui, brangius kailinius, o vėliau jas grąžindavo ir gaudavo grynuosius.

Ministrė kratosi atsakomybės 

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neįžvelgia savo atsakomybės aiškėjant faktams, kad dėl netinkamų maisto skurstantiems pirkimų valstybė turės grąžinti daugiau nei pusę milijono eurų Europos Sąjungos (ES) paramos.

„Aš savo atsakomybės nematau, nes tuo metu nedirbau“, - BNS antradienį sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pati ėmėsi veiksmų dėl tų Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdytų pirkimų, kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, anot jos, leido juos tęsti.

V.Baltraitienė teigė, jog kol kas nėra priimti sprendimai, iš kur bus ieškoma lėšų grąžinti ES paramą, tačiau užsimena, kad tie pinigai gali būti išieškomi iš „kaltų asmenų“.