Pastebima, kad dalyje mokyklų pietauti susirenka vis mažiau vaikų.

„Matome mažiau valgančių vaikų nei valgydavo iki Naujų metų. Tiesiog pastebime, kad tėvai įdeda maisto iš namų, vaikai valgo atšalusį arba sausą maistą“, – sakė Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė Eurika Turonienė.

Problema – ne maisto skonis, o kaina. Mat panaikinus PVM lengvatą maitinimo sektoriui, tai palietė ne tik restoranus ir kavines, bet ir mokyklas, darželius, ligonines, senelių namus.

„Pietų kompleksas, kuris kainavo 3,80 Eur, po PVM pakilimo jau kainuoja 4,20 Eur“, – teigė E. Turonienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

PVM tarifas šiemet grįžo į senas vėžes ir siekia 21 proc., anksčiau buvo 9 proc.

„Galvojome, gal kažkur kitur pietauti. Bet čia, mokykloje, bent maistas karštas, skanus. Nenorime kito maisto, norime šio, tačiau kainas šiek tiek sutvarkyti reiktų“, – kalbėjo moksleivio mama Marija.

Didieji restoranai tikino, kad net ir galiojant PVM lengvatai, išgyventi buvo sudėtinga, nes užspaudė išbrangusi elektra, pakelti darbuotojų atlyginimai.

„PVM šią situaciją arba padaro įmanoma, arba neįmanoma. Nėra taip, kad mes tuos pinigus ištaškome, mes juos investuojame į klientų poreikius, vien tam, kad jų būtų daugiau, nes ši rinka labai konkurencinga“, – tikino „HBH Vilnius“ vadovė Aida Čepukaitė.

Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad klientams kainos bent kol kas kilo nesmarkiai – maždaug trimis procentais. Tai reiškia, kad jei už kepsnį pernai mokėjote 3 eurus, šiandien jis brango 9 centais. Tačiau taip yra todėl, kad dar ne visos maitinimo įstaigos kainas didino ir greitai situacija gali kisti.

„Natūralu didinti kainas, nes kita alternatyva yra, kad tiesiog mažės maitinimo įstaigų pelningumas arba augs nuostolingumas. Ypač pirmieji keli mėnesiai būna prasti maitinimo sektoriui, tai, manome, kad tas procesas toliau vyks“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tik galbūt kainos augs ne taip greitai.

„Mums vien atsispausdinti meniu kainuoja kelis tūkstančius, tai mes turime pasiskaičiuoti, kiek vidutiniškai kils kaina ir vieną kartą per metus kelti. Ką mes ir darome, jei matome, kad situacija nėra gera. Mes gal 10 proc. kėlėme kainas, stengdamiesi amortizuoti visų metų kylančias ir krentančias kainas“, – aiškino A. Čepukaitė.

Viešbučių ir restoranų asociacija įsitikinusi, kad valstybė PVM lengvatą panaikino pernelyg anksti. Esą kitos Europos valstybės apie tai dar nė negalvoja, todėl asociacija prognozuoja, kad Lietuvos maitinimo sektorius ir vėl panirs į šešėlį.

„Ir kaip čia aiškina, kad mes čia tik gąsdiname, tai mes nieko negąsdiname. Mes labai nenorime, kad bankrutuotų ir labai gaila smulkaus verslo“, – kalbėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Vis dėlto, kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad situacija nė iš tolo nėra tokia sudėtinga.

„Restoranams šie metai turėtų būti labai neblogi, nepaisant to, kad PVM mokestis didėjo“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tačiau maitinimo įstaigas atstovaujanti asociacija atremia, kad jau vasario gale skaičiai parodys, su kokiais finansiniais sunkumais susiduria maitinimo sektorius.

Jie net nelabai supranta, kas jų laukia.

„Vasario 25 dieną, kai bus sumokėtas pirmas PVM, jau tas didysis, daug regionų ir mažų įmonėlių – jie net nelabai supranta, kas jų laukia. Tai, manau, jie patys tiek neuždirba, kiek turės sumokėti mokesčių. Tai tada bus tikrasis vaizdas“, – teigė E. Šiškauskienė.

Tačiau ekonomistas tikino, kad mokestinę naštą restoranams ir kavinėms palengvins patys klientai.

„Sulėtėjusi infliacija ir kylantys atlyginimai jau davė impulsą gyventojų finansinei būklei. Kas reiškia, kad žmonės finansiškai jaučiasi gerai“, – nurodė A. Izgorodinas.

Kur kas labiau restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų Lietuvoje paslaugos brango pernai. Tada kainos kilo 8,5 proc. Toks kainų kilimas tuo metu pralenkė tiek Latviją, tiek ir Estiją, kur kainos didėjo vidutiniškai maždaug 7 proc. Tad ekonomistai viliasi, kad šiemet kilsiančios maisto kavinėse kainos klientų srauto nesustabdys.