- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.
Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.
– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?
– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?
– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Kokie tie siūlymai?
– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų.
Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.
– Kiek reikšmingi šie skaičiai?
– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.
– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?
– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.
– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.
– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.
– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?
– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas išnagrinėjo D. Štraupaitės skundą dėl rinkimų rezultatų, sprendimas – balandį
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį išnagrinėjo buvusios kandidatės į Visagino meres Dalios Štraupaitės skundą dėl rinkimų rezultatų panaikinimo. ...
-
A. Bilotaitės prognozuotas migrantų skrydis iš Irano į Minską neįvyko1
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės trečiadienį prognozuotas skrydis iš Irano į Minską, kuriuo galimai turėjo keliauti neteisėtai į Europos Sąjungą (ES) siekiantys patekti asmenys, neįvyko. ...
-
Premjerė Seimui pristatė S. L. Kalėdos kandidatūra į ES Bendrąjį Teismą1
Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui ketvirtadienį pristatė Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūra į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjus. ...
-
Lietuvos stačiatikių vyskupija ukrainiečiams leis melstis neminint Kirilo, patys minės3
Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija leis ukrainiečiams pabėgėliams melstis neminint patriarcho Kirilo, tačiau patys jį pamaldose sako toliau minėsiantys. ...
-
Lietuvos vadovaujama ES kibernetinio reagavimo komanda įgyvendino misiją Mozambike
Lietuvos vadovaujama Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo komanda (CRRT) kovą įgyvendino misiją Mozambike. ...
-
Domenų blokavimą pavesta tvarkyti Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui
Kibernetinio saugumo informacinis tinklas Nuo 2024 metų gegužės įpareigotas tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę. ...
-
Ruošiamas naujas apynasris pirataujantiems asmenims: dabar svarbiausia – ne bausmės?3
Seime ruošiamas naujas apynasris pirataujantiems asmenims. Kultūros ministras sako, kad svarbu užpildyti įstatymuose paliktas spragas, nes nebuvo įtrauktos net tokios sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Kokie žingsniai daromi, kad pažabotų pirat...
-
Kretingos muziejus žengia į naują etapą1
Kretingos muziejuje įpusėjo rekonstrukcija. Pavasariop nuimti žiemos sodą juosę pastoliai, o iki šių metų rudens turės būti užbaigti visi likusieji darbai. ...
-
Generalinė prokurorė: viena pagrindinių problemų – mažas finansavimas, atlyginimai4
Viena pagrindinių prokuratūros problemų yra mažas finansavimas bei nepakankami prokurorų atlyginimai, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. ...
-
N. Grunskienė: karo nusikaltimų Ukrainoje tyrime nukentėjusiais pripažinta per 90 asmenų
Lietuvos teisėsaugos tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų apklausta per 300 liudytojų, daugiau nei 90 asmenų pripažinti nukentėjusiaisiais, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. ...