Mėnuo šalia Astravo AE: avarijos ir batalijos

Lapkričio  3-iąją vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus pradėjusi veikti Astravo AE po penkių dieną jau patyrė pirmą avariją, užvakar baltarusių portalas ecohome-ngo.by paskelbė apie galimą antrą – kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna.

Ko gali imtis Lietuva, kai, nepaisant jos pasipriešinimo, pažeidžiant tarptautinius susitarimus, Astravo AE vis tiek pastatyta ir jau veikia? "Norint spręsti, ką daryti, pirmiausia reikia suvokti klausimo esmę", – energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, 2009–2011 m. energetikos viceministras Romas Švedas pabrėžia, kad Astravo AE – Kremliaus geopolitinis projektas.

Akivaizdu, kad didžiausią naudą gauna Rusija – tiek finansinę, tiek ekonominę, tiek ir geopolitinę.

Įsipareigojimus ignoruoja

– Per mėnesį – du galimi incidentai, maža to, apie juos oficialiai Lietuva nebuvo informuota. Ar tai normalu?

– Astravo AE dar dirba bandomuoju režimu, gedimų elektrinėse pasitaiko, tačiau didžiausia bėda, kad baltarusiai nelinkę apie juos informuoti. Turėjome tokios patirties ir Astravo AE statybos metu, kai įvyko reikšmingos avarijos – krito montuojamas reaktoriaus korpusas, tačiau AE statęs "Rosatom" ir baltarusiai norėjo tai nuslėpti.

– Lietuva Baltarusijai įteikė notą dėl informacijos apie incidentą AE, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija neseniai pareikalavo Europos branduolinės saugos reguliuotojų stabdyti Astravo AE veiklą ir kuo greičiau spręsti branduolinės saugos problemas. Tačiau Baltarusijos atsakas, išsakytas užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus lūpomis, – kad šalies bendradarbiavimo su ES dėl Astravo AE perspektyvos gali būti peržiūrėtos dėl "nuolatinių ES priekaištų". Vis dėlto, ar tarptautinės institucijos niekaip negali paveikti Baltarusijos laikytis tarptautinių susitarimų?

– Yra Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), viskas reglamentuota tarptautinėse konvencijose, ir tai kaip abėcėlė, kaip higiena, kurios visos TATENA narės, o tokia yra ir Baltarusija, privalo laikytis.

Yra Jungtinių Tautų Espo konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste, Baltarusija taip pat yra šios konvencijos narė ir įsipareigojo jos laikytis. Tačiau Espo konvencijos narės priėmė sprendimą, ir net ne vieną, kad Baltarusija akivaizdžiai pažeidė šią konvenciją parinkdama aikštelę Astravo AE, netinkamai įgyvendindama konsultacijų per sieną procedūras.

Tačiau Jungtinių Tautų silpnoji pusė, kad šios konvencijos neturi sankcijų, šalims narėms paliekama spręsti, kaip jas įgyvendinti. Daug priklausys nuo vyriausybių, taip pat ir Lietuvos, kiek jos sugebės išsireikalauti, kad tai, kas privalu, būtų privalu. To pasiekti nelengva, nes Baltarusija yra autokratinė, diktatoriaus valdoma valstybė.

Baltarusijai atominės nereikia

– Ar Astravo AE projektas turi ekonominę prasmę, ar yra tik politinis?

– Esminis klausimas ir yra: kodėl Baltarusija stato atominę? Jei stato, reikėtų daryti prielaidą, kad jai trūksta elektros energijos. Tačiau ar trūksta? Paanalizuokime Baltarusijos energetikos sistemą. Visas gamtines dujas ir žaliavinę naftą ji importuoja iš Rusijos. 95–97 proc. elektros baltarusiai gamina iš gamtinių dujų ir tam turi pakankamai gamybinių pajėgumų. Vadinasi, jiems nereikalingi galingi papildomi atominiai elektros generavimo pajėgumai.

Gal Baltarusijos elektros generavimo pajėgumų mažas efektyvumas, gal jie pasenę? Bet, sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, jie yra modernizuojami.

Gal baltarusiai mąsto apie klimato kaitą, nori sumažinti CO2 emisiją? Bet elektros gamyba iš dujų smarkiai švaresnė nei iš anglies. Taip, branduolinė energetika šiuo atžvilgiu dar švaresnė. Tačiau ar verta statyti tokį didelį branduolinės energetikos objektą, kai visas pasaulis ūžia apie atsinaujinančiąją energetiką? Juk geriau mažais etapais, bet savo lėšomis ar su nedideliais kreditais judėti šia kryptimi. O dabar, kaip kad viešai skelbta, Rusija Baltarusijai AE statybai suteikė 10 mlrd. JAV dolerių kreditą 25 metams su 4,7 proc. metinių palūkanų. Vadinasi, baltarusiai šią atominę pastatė už kreditines lėšas.

Kai tik pradėtas Astravo AE projektas, Lietuva pasakė: mes nepirksime iš jos elektros ir agituosime kitas ES šalis nepirkti, nes Astravo AE statoma akivaizdžiai ir akiplėšiškai pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus. Baltarusijai tai labai nepatinka. Tačiau jei baltarusiams reikia elektros energijos šalies viduje, ko ji nervinasi? Bet jos pačios poreikiams elektros iš AE nereikia. Baltarusija labai stipriai subsidijuoja elektros energijos kainas, o už kreditus pastatytos AE gaminamos elektros ji negali atiduoti savo gyventojams už pusę kainos, nes reikia atiduoti kreditus Kremliui. Tam reikia už AE gaminamą elektrą gauti rinkos kainą, o tai įmanoma tik ją parduodant ES. Bet lietuviai, latviai, estai, lenkai sutarė jos nepirkti.

Pažeidžiant tarptautinius susitarimus Astravo AE vis tiek pastatyta ir jau veikia. (Scanpix nuotr.)

Tad klausimas, kodėl Baltarusija, turėdama pakankamus dabartinius pajėgumus elektrai gaminti, statė AE, nors tam neturėjo nei pinigų, nei technologijų, nei patirties – tai pirma AE Baltarusijoje, maža to, žinodama, kad Astravo AE pagamintos elektros ES šalys nepirks.

Nuosekliai mąstant galima daryti išvadą, kad iš AE baltarusiams jokios naudos, atvirkščiai – jai uždėtas finansinis ir technologinis akmuo po kaklu.

Akivaizdu, kad didžiausią naudą gauna Rusija – tiek finansinę, tiek ekonominę, tiek ir geopolitinę. Pirma, ji suteikė kreditą už palūkanas ir iš to uždirbs. Antra, pardavė "Rosatomo" technologiją, vadinasi, įgyvendino eksporto projektą. Trečia, AE pastatė "Rosatom", vadinasi, eksportavo darbus ir susigrąžino pinigų. Baltarusija labai priklausė nuo Rusijos dėl gamtinių dujų ir naftos importo, o dabar priklausomybė sustiprėjo keleriopai, nes ji turi atiduoti kreditą, yra priklausoma nuo rusiškos technologijos.

Bet, svarbiausia, Rusija panaudoja šį energetikos objektą viso regiono priklausomybei nuo Kremliaus sustiprinti.

Mažinti priklausomybę

– Klausimas, kuo mes į tai atsakome. Kol kas leidžiamės supriešinami su kaimynėmis ir šalies viduje. Štai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovė Inga Žilienė sakė (nors Energetikos ministerija tai neigia), kad, nepaisant Lietuvoje priimto Astravo AE blokavimo įstatymo, už ten pagamintą elektrą Lietuvos vartotojai jau sumokėjo, o kai kurie mūsų politikai apkaltino latvius naudojantis mūsų infrastruktūra, apiplėšinėjant mus ir meluojant.

– Dabar Kremlius turi objektą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, dėl kurio gali supriešinti kaimynines valstybes, destabilizuoti jose vidaus politinę padėtį, įgyvendinti hibridines grėsmes ir atakas, ir tai jau padarė.

Kremlius mus supriešino su kaimyninėmis valstybėmis. Juk Aliaksandras Lukašenka amžinas nebus – kodėl turime pyktis su baltarusių tauta? Supriešino su Latvija ir Estija dėl elektros importo ir ne importo klausimo. Elektros prekybos klausimas destabilizuoja padėtį ir šalies viduje, nes supriešino skirtingas Lietuvos institucijas.

Be to, ir šalies viduje visiems gyventojams ir politikams sukėlė galvos skausmą ir papildomą naštą rūpintis savo saugumu, partijos rinko parašus po peticijomis, turėjome spręsti elektros importo ar neimporto klausimus, kreiptis į tarptautines organizacijas dėl tarptautinių konvencijų pažeidimų. Tai sukūrė begalę darbo, kuris reikalauja laiko, išlaidų ir kuris neprideda santaikos viduje.

Maža to, Kremlius gali provokuoti įvairiausias situacijas regione, susijusias su branduoline sauga, platindamas melagienas socialiniuose tinkluose apie galimas avarijas, nuodingų medžiagų nutekėjimą į Neries upę, eskaluoti padėtį dėl prekybos elektra, gali daryti įtaką mūsų svarbiausiam energetiniam projektui – Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimui su kontinentine Europa.

– Koks turėtų dabar būti Lietuvos atsakas?

– Norint spręsti, ką daryti, reikia suvokti klausimo esmę, o tada galvoti, ką daryti. Turime tinkamai įvertinti problemą – su kuo mes turime reikalą.

Susimąstykime, kas vyksta, kokio akiplėšiškumo ir drastiškumo yra Kremliaus veiksmai, kiek jiems svarbus geopolitinis tikslas ir kokią kainą jie finansiškai moka dėl savo tikslo. Juk gali būti, kad Baltarusija nepajėgs atiduoti Rusijai tokio didžiulio kredito, ir rusai tai supranta. Vyksta Baltarusijos energetinė okupacija, ir tai baisu.

Mes jau pamiršome, kad Kremlius tuo pačiu metu kaip ir Astrave statė atominę ir Kaliningrade.

– Kai kurie mūsų politikai tuomet aiškino, kad nebus pastatyta nei viena, nei kita.

– Kremliaus tikslas buvo sužlugdyti naujos atominės statybą Lietuvoje, ir vien dėl to pradėjo niekam nereikalingos AE statybą Kaliningrade. Lietuvoje buvo inicijuotas referendumas (atskiras klausimas, kas iš politikų jo labiausiai norėjo), nors jau seniai galiojo įstatymas dėl naujos atominės, buvo paskelbti konkursai, pritraukti strateginiai investuotojai. Referendumas vyko kartu su rinkimais į Seimą, o per rinkimus visi klausimai būna politizuojami. Žmonės pasakė atominei "ne", Lietuva nutraukė projektą. Bet savo AE projektą nutraukė ir Rusija Kaliningrade, nes jiems visai nereikėjo atominės, kaip nereikia AE ir Baltarusijai.

Tad reikia eiti kryptimi, kuri mažintų Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, svarstyti apie alternatyvius energijos tiekimo baltarusiams būdus. Mano vertinimu, tai viena iš darbo krypčių, ties kuria ir mes turime dirbti. Baltarusija nemažai žaliavinės naftos įsivežė per Klaipėdos uostą, tuo pademonstruodama Rusijai, kad ji gali nusipirkti ir atsivežti naftos per Lietuvą. Tik laiko klausimas, kada baltarusiai norės pirkti ir gamtines dujas per suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Manau, reikia ir šia kryptimi dirbti – statyti alternatyvius gamtinių dujų tiekimo Baltarusijai kelius iš Lietuvos, Lenkijos dujų terminalų.

– Jei vis dėlto Lietuva būtų stačiusi naują AE, Astrave atominės dabar nebūtų?

– Lietuva, Latvija ir Estija – deficitinės rinkos. Net jei ir turime savo generacijos, ji nėra pakankamai efektyvi, o jos kaina negalėtų konkuruoti rinkoje. Lietuva dabar yra didžiausia elektros energijos importuotoja ES, ją ir toliau importuosime. Bet turime jungčių ir su Švedija, Lenkija, tai energetinio saugumo prasme yra gerai.

Tačiau jei būtume pastatę savo AE (pagal kai kuriuos dokumentus ji turėjo veikti jau 2018 m.), būtume aprūpinę elektra ir savo, ir Lenkijos rinkas.

Manau, Astrave atominės nebūtų pastatę ar užbaigę, ir dabar būtume absoliučiai kitoje situacijoje.

– Tačiau Europa suka į žaliąją, o ne atominę energetiką.

– Pagrindinis pasaulio iššūkis yra klimato kaita. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos apibrėžta, kaip galime su tuo kovoti, mažinti CO2 emisiją. CO2 neišmeta atsinaujinančioji žalioji ir mažaanglė energetika. Atsinaujinančioji ir atominė, kuri priskiriama mažaanglei, – dvi ateities energetikos energijos rūšys. Tiesa, atominėje energetikoje reikia spręsti dvi problemas: kaip užtikrinti branduolinę saugą ir ką daryti su panaudotu branduoliniu kuru. Ieškoma išeičių, moderniose atominėse elektrinėse pereinama prie branduolių sintezės energijos.

Pasak energetikos eksperto R.Švedo, Rusija Astravo AE panaudoja viso regiono priklausomybei nuo Kremliaus sustiprinti. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

AE likimas po A.Lukašenkos

– A.Lukašenka – neamžinas. Jei baltarusiams pavyks nuversti jo režimą, kokia galėtų būti Astravo AE ateitis?

– Jei pasikeistų Baltarusijos vadovybė, ji galėtų priimti politinį sprendimą dėl AE. Buvo ne vienas atvejis Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, kai AE buvo pastatyta, bet neįjungta. Hipotetiškai, jei baltarusiai priimtų politinį sprendimą, kad jie nenori eksploatuoti AE ir didinti priklausomybės nuo Kremliaus, klausimas būtų to kaina. Turi būti įgyvendinti finansiniai įsipareigojimai, be to, reikėtų suskaičiuoti stovėjimo kaštus, užkonservuoti objektą.

Rusija gali aštrinti šį klausimą ir pagal sutartis reikalauti Baltarusijos vykdyti įsipareigojimus, o jei ši negalės, bus konfliktinė situacija. Rusija tai eskaluos ir naudodamasi šiuo objektu norės nuversti naują opozicinę vadovybę. Jei Kremliui nepatiktų naujas vadovas, ir gamtinių dujų, naftos čiaupelius užsuks stipriau, taip įstumdama šalį į gilią krizę.

Prasidėtų komunikacinės, hibridinės kovos. Problema, kad Rusijos propaganda labai stipri Baltarusijoje, stipri ir Lietuvoje. Kai vyko referendumas dėl naujos AE Lietuvoje, atsiribojus nuo už ar prieš atominę energetiką, buvo akivaizdu, kad Kremliaus propaganda veikė labai stipriai, žmonės ja buvo užpilti. Ar Lietuvos, Baltarusijos žmonės supranta, kas ir dabar vyksta, koks akiplėšiškas, drastiškas Kremliaus elgesys?

Sinchroniškai mums kur kas svarbiau dirbti su kontinentine Europa ir nebūti priklausomiems nuo Rusijos.

– Lietuva ir kitos Baltijos šalys tik 2025 m. planuoja atsijungti nuo BRELL žiedo ir pagaliau taps energetiškai nepriklausomos nuo Rusijos. Jei elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa būtume atlikę anksčiau, gal šiandien nebūtų apie ką kalbėti?

– Techniškai ir technologiškai tai sudėtingas projektas, antra, jis susijęs su ne viena, bet su visomis trimis Baltijos valstybėmis, o susitarti nelengva, trečia, tai labai brangus projektas. Dabar šioje srityje pasiektas proveržis, projektas suformuotas, ES pasakė, kad reikšmingai finansuos šį projektą, finansavimas paskirtas. Bet kelias nelengvas, reikia kovoti su rizikomis, kad šis procesas nesugriūtų.

– Energetika labai dažnai grindžiama ne ekonomine logika, o politiniais tikslais, tad jei Baltarusijoje pasikeis valdžia, ar neimsime sakyti, kad Astravo AE nėra blogis ir reikia pirkti iš jos elektrą? Beje, ar baigus tinklų sinchronizavimo su Europa projektą technologiškai tai liks įmanoma?

– Nemanau, kad pasikeistų požiūris į Astravo AE. O techniniai dalykai dėl jungčių sudėtingi. Dabar sinchroniškai dirbame su latviais, estais, baltarusiais ir rusais, o asinchroniškai – su lenkais ir švedais. Sinchroniškai mums kur kas svarbiau dirbti su kontinentine Europa ir nebūti priklausomiems nuo Rusijos. Šiame kontekste ir šiam tikslui įgyvendinti trukdo batalijos su Baltarusija dėl Astravo AE.

Bet nusprendėme, kad iš jos elektros neimportuosime, vadinasi, neimportuosime, čia nebe techninis klausimas.