Mėnuo su galimybių pasu: vienose parduotuvėse žmonės grūdasi, kitos neteko kas ketvirto kliento

Susigrūdimas – 2,5 karto didesnis

Prekybininkų atstovai portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad ribojimai pasijuto ir vertinant klientų srautus, ir pirkinių krepšelių turinį. Vieni prekybos tinklai pokyčių beveik nepajuto, o kai kuriose parduotuvėse neliko kas ketvirto pirkėjo. Beje, pokyčiai Kaune, anot pašnekovų, niekuo neišsiskiria, jame tendencijos lygiai tokios pačios kaip ir visoje šalyje.

„Norfos“ prekybos tinklo parduotuvės, į kurias būtinas galimybių pasas, neteko ketvirtadalio klientų, o mažesnės jų sulaukė 10-13 proc. daugiau, tokią statistiką portalui kaunodiena.lt pateikė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis. Paėmus visą tinklą bendra apyvarta smuko dviem procentais. Tam tikrų prekių populiarumo skirtumai, anot jo, su galimybių pasu nesusiję.

„Galimybių pasas sumažino pirkėjų srautą ir apyvartas. Dar kitas dalykas – paskaičiavome, kad susigrūdimas mažesnėse parduotuvėse yra 2,5 karto didesnis nei didesnėse, kuriose reikalauja galimybių paso“, – kalbėjo D. Ryliškis.

Todėl sumanymą atskirti didesnius ir mažesnius prekybos centrus jis vadino nelogišku, kritikuotinu.  

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tenka nurašyti šviežią maistą

„Per keturias savaites nuo rugsėjo 13 dienos, kada pradėjo veikti ribojimams didesnėms parduotuvėms, jau galime sakyti, kad tendencija susiformavo ir ji mūsų atžvilgiu yra neigiama. Pirkėjų srautas parduotuvėse, kuriose galimybių pasas ar kiti jam prilyginami dokumentai yra būtinybė, sumažėjęs daugiau nei 24 proc., o apyvarta – daugiau nei 15 proc. mažesnė“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Maximos“ parduotuvėse, kuriose laukiami visi pirkėjai, srautas yra vos 1,1 proc. išaugęs, tačiau apyvartos augimas šoktelėjo beveik iki 17 proc.

Galimybių pasas sumažino pirkėjų srautą ir apyvartas.

„Žymiai sumažėjus srautui tose „Maximos“ parduotuvėse, kuriose iki ribojimų įsigaliojimo kasdien apsilankydavo iki 200 tūkst. pirkėjų per dieną, t.y. 50 proc. visų pirkėjų, bendra prekybos tinklo apyvarta yra mažesnė nei pernai tuo pat laikotarpiu“, – komentavo E. Dapkienė.

Ji pridūrė, kad nuo pandemijos pradžios pirkėjų krepšeliai yra išaugę. „Suplanavę pirkinius žmonės renkasi tiek didesnes, tiek mažesnes mūsų parduotuves. Deja, sumažėjus pirkėjų srautams didesnėse parduotuvėse, labiausiai nukenčia šviežio maisto kategorija – jo nuperkama mažiau, išauga nurašymų skaičius, mažiname užsakymus iš tiekėjų. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse, kur nėra GP reikalavimo, pirkėjai neranda tokios asortimento pasiūlos, kokia yra didesnių parduotuvių lentynose“, – teigė „Maximos“ atstovė.

Pirkėjai, anot jos, yra sąmoningi, incidentai – reti, daugiausiai jų pasitaikydavo pirmomis dienomis, kai pavieniai pirkėjai būdavo nepatenkinti dėl privalomo reikalavimo turėti galimybių pasą ar kitą jam prilyginamą dokumentą. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skirtumo beveik nepajuto

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė komentuodama pradėjo nuo to, kad daugelio „Lidl“ parduotuvių plotas yra mažesnis nei 1500 kv. m., todėl galimybių pasas tikrinamas tik trijose šio tinklo parduotuvėse.

„Vertindami pirkėjų srautų ir pardavimų duomenis, ryškesnių skirtumų nepastebime. Parduotuvėse, kur galimybių pasas yra tikrinamas, procesas vyksta sklandžiai, prie jo įprato tiek pirkėjai, tiek darbuotojai, tad incidentų dėl apsauginių veido kaukių dėvėjimo ar galimybių pasų tikrinimo, pastaruoju metu neužfiksuojame“, – sakė L. Skersytė.

Perka rečiau, bet po daugiau

Bendrovės „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinklą komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad didžiosiose parduotuvėse apyvarta krito apie 0,2 proc., pirkėjų srautas nuseko apie 11 proc., tačiau krepšelis augo 12 proc. Žmonės į gpasų parduotuves ėjo rečiau, bet išsirinko po daugiau. „Galima daryti prielaidą, kad ateina ir tie žmonės, kurie testuojasi kas savaitę. Jie ateina apsipirkti ilgesniam laikui“, – teigė V. Budrienė.

Tose parduotuvėse, kuriose gpaso nereikia, apyvarta augo apie 14 proc. Ir daugiau žmonių, ir didesnė apyvarta. „Negalima sakyti, kad į šias mažesnes parduotuves eina tik neskiepyti. Kai kuriems ir turintiems galimybių pasą paprasčiau apsipirkti ten, kur nieko nereikia rodyti. Gal eina į mažas, nes jos arčiau namų?“ – svarstė atstovė.

Pirmomis dienomis, kai buvo įsigaliojo reikalavimas rodyti galimybių pasą, buvo kilę iššūkių. „Pasikeitė žmonių srautas. Didžiausiose parduotuvėse yra plačiausias asortimentas, prekių kiekiai, klientų srautai, kurie per dieną staiga pasikeitė. Mažesnėse parduotuvėse prekių poreikis padidėjo, didesnėse sumažėjo. Teko prie situacijos derinti logistikos grandinę, kad išsibalansavimas sugrįžtų į vėžes“, – kalbėjo V.Budrienė. 

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Darbuotojų sergamumas – toks pats

Darbuotojų sergamumo skirtumai, lyginant galimybių paso ir kitas parduotuves, neišryškėjo nė viename tinkle.

„Darbuotojų sergamumo skirtumų, parduotuvėse su galimybių pasais ir be jų, nepastebime – šiuo metu 80-89 proc. įmonės darbuotojų yra pasiskiepiję, kiti reguliariai testuojasi arba planuoja pasiskiepyti artimiausiu metu. Daugiau nei 2500 darbuotojų turinčioje organizacijoje buvo tik keli pavieniai atvejai, kai darbuotojai nesutiko skiepytis ir testuotis. Didžioji dalis šių darbuotojų jau priėmė sprendimą skiepytis ir yra sugrįžę į darbus. Ir toliau aktyviai ieškome darbuotojų visoje Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu turime bent šimtą darbo pasiūlymų įvairiose pozicijose“, – vardijo L. Skersytė.

„Iki“ prekybos tinklo darbuotojų imunizacijos lygis taip pat siekia 80-89 proc.

„Susirgimų skirtumo tarp parduotuvių, kur galimybių paso reikia, ir kur jis yra neprivalomas, nėra. Turima statistika rodo, kad didžioji dalis darbuotojų užsikrečia artimoje aplinkoje, o likę negali įvardinti, kur galėjo užsikrėsti. Šiuo metu koronaviruso židinių mūsų tinkle nėra užfiksuota“, – sakė „Maximos“ tinklo atstovė.