Anot jo, ministerija laikosi pozicijos, kad keleivių teisės negali būti bloginamos ir palaiko EP poziciją, kad kompensacija turėtų būti mokama vėluojant atvykti tris valandas ar daugiau.
„Lietuva iš esmės palaiko šį ambicingą EP požiūrį ir taip pat norėtų matyti aukštesnes kompensavimo sumas. Tai yra Lietuvos lūkestis ir jis gali priklausyti nuo kitų galutinio reglamentavimo derybinių elementų“, – teigė ministerija.
„Todėl Lietuvos lankstumas suteikiant mandatą ES Tarybos derybinei pozicijai yra galimas, siekiant rasti galutinį sutarimą su EP. Šiuo metu yra regimas daugumos valstybių narių siekis derybinėje pozicijoje siūlyti keturių valandų kriterijų, nuo kada būtų pradedamos mokėti kompensacijos“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, šiuo metu keleiviai Europoje gali gauti kompensaciją, jei jų skrydis vėluoja tris ar daugiau valandų. Kompensacijos dydis svyruoja nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo.
Oro linijos skundžiasi, kad šios kompensacijos kelia joms finansinių problemų. Jos taip pat dažnai priverstos atšaukti skrydžius, o ne vykdyti juos po ilgo vėlavimo, nes tai trikdo tvarkaraščius.
BNS rašė, kad sausio pabaigoje EP didžiule dauguma balsavo už dabartinės sistemos išsaugojimą. Balsavimu taip pat buvo siekiama, kad oro bendrovės įtrauktų rankinį bagažą į bilieto kainą ir būtų uždrausta imti mokestį iš tėvų už vietas šalia savo atžalų.
Praėjusiais metais dauguma ES valstybių sutarė pratęsti ribą iki keturių valandų skrydžiams iki 3,5 tūkst. kilometrų arba bet kokiems skrydžiams ES viduje. Ilgesnėms kelionėms riba buvo nustatyta iki šešių valandų. Taip pat buvo siūloma viršutinę kompensacijos ribą sumažinti nuo 600 eurų iki 500 eurų.
Tiek EP, tiek ES valstybės narės turi susitarti dėl to paties teksto, kad reforma galėtų judėti į priekį. Dėl to bus sušauktas specialus komitetas, kad būtų rastas kompromisas.
Naujausi komentarai