„Į paskolas gali pretenduoti iš esmės visi verslai, kurie nukentėjo nuo COVID-19 ir kurių apyvarta antrojo karantino metu krito bent 30 proc. (...) Šios paskolos dydis priklauso nuo 2019 metų vidutinės vieno mėnesio apyvartos. (...) Bet yra ir paskolos lubos, nes į šitą paskolą gali pretenduoti ir stambesni verslai. Tos lubos yra ne daugiau nei 100 tūkst. eurų vienai įmonei“, – „Verslios Lietuvos“ organizuojamo renginio metu trečiadienį sakė V. Jurgutis.

„Kartu atliekamas ir nedidelis rizikos vertinimas, kuri ypatingai smulkesniems verslams padės įsivertinti realias įmonės galimybės, kaip tas paskolos grąžinimas atrodys“, – pridūrė jis.

V. Jurgutis taip pat pažymėjo, kad į subsidijas jau pretendavo ir jas artimiausiu metu gaus 1055 įmonės.

„Neplaniniam uždarymui reikia subsidinės injekcijos. Į subsidijas šiuo atveju gali pretenduoti smulkios ir vidutinės įmonės. (...) Į ją pretenduoti gali tie verslai, kurių apyvarta 30 proc. antrojo karantino metu ir jos dydis skaičiuojamas pagal už darbuotojus sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM): 25 proc. dalis turėtų kaip mokestinė subsidija pasiekti jų sąskaitas.

Žinau, kad patvirtintos pirmosios 1055 įmonės, (...) kurias subsidijų dozė pasieks jau artimiausiu metu“, – tikino jis.

Klabėdamas apie pagalbos verslui priemonių rengimo procesą, V. Jurgutis pažymėjo, kad jas tvirtinant ne kartą teko susidurti su uždedama papildoma biurokratine našta.

„Norime pabrėžti, kad tas priemones rengiant reikėjo praeiti ir visą politinį procesą (...), ir kartais visai paprasta schema būdavo aplipdyta tam tikrais „palengvinimais“, kurie kartais prideda papildomos biurokratinės naštos“, – sakė jis.

Viceministras pabrėžė, kad šiuo metu derinamas antras pagalbos paketas verslui labiausiai bus orientuotas nukentėjusių verslų pastoviųjų kaštų dengimui.

„Tuo pačiu metu derinamas ir antras pagalbos paketas, per kurį didžiausias dėmesys bus labiausiai nukentėjusiems verslams, (...) kurių apyvartos krito daug daugiau, ir kad padėtų padengti tuos kitus pastoviuosius kaštus, mokant už nuomą, komunalines paslaugas ir pan.“, – sakė jis.

Tuo metu atsakydamas į klausimą apie nuomos kompensaciją, V. Jurgutis pabrėžė, kad tokios pačios priemonės kaip pirmojo karantino metu nebus.

„Tokio (nuomos kompensavimo – ELTA) modelio, kaip buvo prieš daugiau nei pusę metų, nebus. (...) Kalbant apie papildomą subsidijų dozę labiausiai nukentėjusiems verslams, iš esmės ji ir turės būti tos priemonės alternatyva. Ji veiks kiek kitokiu principu, bet iš esmės, kad galėtų pasidengti šituos kaštus“, – kalbėjo jis.

VMI: po balandžio 30 dienos gavę paramą verslai apsispręsti, kaip valdyti mokestinę nepriemoką, galės per 2 mėnesius

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pažymėjo, kad valstybės paramą gaus tik tiek mokesčių mokėtojai, kurie atsidūrė nuo sausio 1 dienos įsigaliojusiame nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąraše.

„Nuo šių metų sausio 1 dienos sudarėme naują nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, ir tik esantiems mokesčių mokėtojams šiame naujame sąraše taikomos mokestinės pagalbos priemonės, kurios Vyriausybės sprendimu (...) yra pratęstos iki balandžio 30 dienos“, – teigė ji.

Anot R. Virvilienės, po nustatyto termino mokesčių mokėtojai turės 2 mėnesius nuspręsti, kaip valdyti savo mokestinę nepriemoką.

„Po balandžio 30 dienos mokesčių mokėtojai turės dar 2 mėnesius valdyti savo mokestinę nepriemoką, t. y. arba ją sumokėti, arba kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo be palūkanų“, – teigė VMI atstovė.

„Visą šitą laikotarpį jie bus atleidžiami nuo delspinigių skaičiavimo. (...) Taip pat dėl susidariusios šios mokestinės nepriemokos nebus vykdomas mokesčių išieškojimas“, – pridūrė ji.

R. Virvilienė taip pat pažymėjo, kad kai kuriems mokesčių mokėtojams, kuriems pagalba buvo teikiama dar pirmojo karantino metu, jis bus ir toliau tęsiama.

„Žinome, kad praėjusiai metais galiojo kitas sąrašas ir dalis iš pračjusių metų sąrašo yra perkelti į šitą sąrašą, nes atitiko nustatytus kriterijus. Taigi jiems pagalba yra ne naujai suteikiama, o tęsiama. Todėl pagalba teikiama nepriemokai, kuris susidarė nuo praėjusių metų kovo 16 dienos“, – sakė ji.

Anot R. Virvilienės, mokestinė pagalba bus teikiama ne tik įmonėms, bet ir gyventojams, kurie dėl pandemijos patiria finansinių sunkumų.

„Pagalba taikoma individualią veiklą vykdantiems asmenims, smulkiesiems verslininkams, taip pat visiems gyventojams, kurie nevykdo jokios veiklos, tačiau taip pat susidūrė su pandemijos iššūkiais, turi finansinių sunkumų ir negali sumokėti einamųjų mokesčių“, – sakė ji.

VMI atstovė taip pat pažymėjo, kad į šių metų nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą nepatekusios įmonės ir asmenys savo mokestinę nepriemoką gali valdyti iki vasario 28 dienos.

„Tie, kurie buvo praėjusių metų sąraše ir nepateko į šių metų sąrašą, pagal ankstesnių metų reglamentuojantį teisės aktą numatyta, kad savo nepriemoką jie turi galimybę valdyti iki vasario 28 dienos. (...) Tačiau atkreipiu dėmesį, kad kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų reikia iki vasario 28 dienos“, – pabrėžė ji.

R. Virvilienė taip pat teigė, kad nuo šiandien yra sudaroma galimybė dėl paramos kreiptis ir tiems, kurie į šių metų nukentėjusiųjų sąrašą nepateko.

„Tiek įmonėms, tiek nuo šiandien ir gyventojams yra sudaryta galimybė kreiptis individualiai (...), nepriklausomai nuo to, kada pateiks prašymą, būti įtrauktais į sąrašą. Po jo vertinimo, jei toks prašymas bus patenkintas, mokesčių mokėtojai naudosis pagalbos priemonėmis (skaičiuojant – ELTA) nuo sausio 1 dienos“, – teigė ji.

INVEGA: paskolos nebus suteikiamos įmonėms, patyrusioms sunkumų 2019 metų pabaigoje  

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vyresnioji projektų vadovė Sigita Rutkauskaitė pažymėjo, kad paskolos nukentėjusiems nuo COVID-19 verslams nesuteikiamos įmonėms, kurios 2019 metų pabaigoje buvo laikomos patiriančios sunkumų.

„Įmonė, besikreipianti paskolos, neturėtų būtų laikoma sunkumus patirianti 2019 metų pabaigoje. (...) Viena iš priežasčių, kodėl negaunama subsidija, yra tai, kad verslas yra nepateikęs Registrų centrui savo finansinių ataskaitų. (...) Svarbu, jog šiose ataskaitose turi būti atskleista ir nuosavo kapitalo sudėtis“, – teigė S. Rutkauskaitė.

„Norėčiau pabrėžti, kad sunkumų nepatyrimo reikalavimas netaikomas labai mažoms ir mažoms įmonėms. Joms neturi būti taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra ir nebūti suteikta sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba“, – pridūrė ji.

S. Rutkauskaitė taip pat teigė, kad į paskolą pretenduojančios įmonės turėtų atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.

„Įmonės turėtų būti veikiančios Lietuvoje, joms neturėtų būti iškeltos bankroto ir restruktūrizavimo bylos, taip pat turi atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus“, – sakė ji.

INVEGA atstovė pabrėžė, kad, nors paskolos sumos lubos – 100 tūkst. eurų, atsižvelgiama į kiekvienos įmonės konkrečią situaciją.

„Yra tam tikros paskolos sumos lubos – 100 tūkst. eurų, bet žiūrima į konkrečią įmonės situaciją. Žiūrima, kokia yra vidutinė vieno mėnesio apyvarta, (...) seniau veikiančių įmonių žiūrima 2019 metų apyvarta, o tų, kurios įsisteigusios 2020 metais, žiūrima šių metų apyvarta“.