- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Baltijos šalių pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės (AE) pirkimo išsiskiria, tačiau dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais esą vienybės užtenka.
„Dėl prekybos ar neprekybos Astravo AE elektra – šis klausimas galbūt ir turi tam tikrus požiūrio skirtumus, bet turime labais skirtingus instrumentus: Lietuva turi įstatymą ir dėl to mūsų pozicija žymiai aiškesnė, nuoseklesnė. (...) Tuo tarpu Latvija ir Estija neturi tokio įstatymo, dėl to priemonių ir būdų ieškojimas yra šiek tiek subtilesnis“, – pridūrė energetikos ministras.
Paklaustas, ar ši situacija nesudaro kliūčių sinchronizacijos projekto vystymui, Ž. Vaičiūnas tikino, kad taip nėra.
„Vienybės visą laiką gali būti daugiau, bet, kalbant apie sinchronizacijos projektą, mes niekuomet neturėjome daugiau vienybės nei turime dabar“, – teigė energetikos ministras.
Jis taip pat teigė, kad su Latvijos ketinimais pirkti Astravo AE elektrą susiję procesai dar užsitęs.
„Turime dar pakankamai ilgą procesą dėl to, kad pagal ES tinklo kodeksus tokie dalykai turi būti (paremti. – ELTA) bendra trijų ar net penkių šalių metodika. Kitaip tariant, po šio sprendimo, kas yra pavesta ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatoriui, turės būti parengta atitinkama metodika dėl pralaidumo. Kada ji bus parengta, kai gausime jos projektą, bus galima kalbėtis detaliau“, – sakė energetikos ministras.
Ž. Vaičiūnas taip pat sakė, kad, nepriklausomai nuo to, kokie bus Estijos ir Latvijos sprendimai, prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol.
„Lietuvos įstatymo (neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. – ELTA) buvimas yra didelis galvos skausmas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Kokie bebūtų tolesni Latvijos ar Estijos sprendimai, natūralu, kad prekyba su trečiosiomis šalimis nevyks tokiomis sąlygomis kaip vyksta iki šiol. Ji bus apmokestinta, bus ieškoma variantų su Europos Komisija, ES institucijomis, kaip užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Taip pat Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...