„Šiandien su dirbančiais „šešėlyje“ tikrai būdavo problemiška todėl, kad turėdavai dukart per tuos pačius metus gauti įrodymų, kad žmogus dirba „šešėlyje“, kad gauna nelegalias pajamas. Šitas procesas man atrodo gana apsunkintas ir tik teorinis. Kad dukart per metus gautum pranešimą apie tą patį žmogų tikrai kontroliuojančios institucijos turėtų stipriai pavargti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė M. Navickienė.

Pasak jos, ministerijos parengta užimtumo reforma numato, kad UŽT užteks vieno pranešimo apie tarnyboje registruoto bedarbio neteisėtas pajamas, kad galėtų panaikinti jo bedarbio statusą.

„Šitoje vietoje tą garantiją mažiname iki vieno kreipimosi, ir man atrodo, kad tai yra teisinga“, – tikino ministrė. Taip, anot M. Navickienės, UŽT galės greičiau suteikti pagalbą tiems ilgalaikiams bedarbiams, kuriems jos labiausiai reikia.

„Ilgalaikiai bedarbiai kaip tik yra tie, kuriuos mes turime labiau aktyvinti, duoti jiems daugiau paslaugų. Jie gali turėti sudėtingų situacijų ir problemų, ir mes jau turime bandomuosius projektus, kai su tais žmonėmis dirbame su atvejo vadyba ir gana sėkmingai“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak M. Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

Reforma taip pat bus siekiama identifikuoti priežastis, dėl kurių ilgalaikiai bedarbiai negali susirasti darbo. Jeigu asmeniui būtų pasiūlomas jo kompetencijas atitinkantis darbas, tačiau asmuo antrą kartą, praėjus pusei metų po pirmojo pasiūlymo, atsisakytų dirbti – jis būtų šalinamas iš bedarbių sąrašų.

Tuo metu darbo rinkai nepasirengusiu būtų laikomas toks asmuo, kuriam per numatytą terminą nebūtų pasiūlomas tinkamas darbas. Toks žmogus būtų registruojamas į neturinčių tinkamos kvalifikacijos žmonių sąrašą. Toks darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Ministerijos duomenimis, 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.