Ministrė: siūlymas tuo pat metu didinti išmokas ir mažinti mokesčius sukelia finansinę šizofreniją

Prezidentūra skatina valdančiuosius kuo sparčiau priimti Vyriausybės jau pasiūlytas antiinfliacines priemones. Tačiau šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius įsitikinęs, kad siekiant kovoti su infliacija yra dar du svarbūs klausimai, kurie „negalės nugulti į metraščius“ ir ties jais reikės dirbti ir priėmus patikslintą valstybės biudžetą.

„Pirma, maisto kainų augimo faktorius. Maistas brangsta ypač sparčiai. Kovą augo apie 17 proc. Tendencija šioje prekių grupėje, gyventojų perkamoji galia maistui turėtų būti nuolatos stebima po padidinamuoju stiklu. Esant poreikiui, vėliau priimant ir papildomus sprendimus“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo V. Augustinavičius.

Antrasis klausimas, kurį išskyrė Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės patarėjas – valstybės pajamų ir išlaidų subalansavimas.

„Deficitas koreguotame biudžete išaugo beveik 50 proc. Ir tai yra signalas dėl būsimų sprendimų gerinant valstybės finansų padėtį. Matome, kad kai kurios kitos šalys, kad ir JAV, Kanada, galima rasti ir kitų, šiose šalyse biudžetai svarstomi tuo pat metu apimant ir tam tikras mokesčių reformas“, – pažymi V. Augustinavičius.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Gintauto Palucko teigimu, poveikis dėl siūlomo NPD padidėjimo sieks iki 15-16 eurų, o vaiko pinigai augs maždaug 9 eurais. Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlomomis priemonėmis gyventojų pajamų didėjimas nepasivys dėl infliacijos augančių išlaidų, todėl jis siūlo imtis papildomų priemonių.

„Siūlymas dėl NPD yra įregistruotas dėl prilyginimo minimaliai algai. Taip pat pasiūlymas dėl maisto kainų, mažesnio PVM tarifo baziniams maisto produktams, kurių Vyriausybė iš viso nesiūlo. Na ir keletas kitų. Kitaip tariant, reikia su infliacija kovoti rimčiau, o ne tik kosmetinėmis priemonėmis“, – tikino G. Paluckas.

Proto riba turi būti kažkur per vidurį ir man atrodo, ji yra pasiūlyta su mūsų biudžetu didinant pajamas žmonėms ir nustatant tokias mokesčių lengvatas, kokias valstybė šiuo metu gali sau leisti.

G. Skaistė: PVM maistui sumažinimas galutinių kainų vartotojams nepaveiks

Vis tik finansų ministrė G. Skaistė pažymi, kad Vyriausybė laikosi strategijos, kuria siekiama didinti gyventojų pajamas, o ne bandyti priešintis kainų augimo tempams, kuriuos paveikti, jos vertinimu, yra sudėtinga. Tuo metu kalbėdama apie socialdemokratų iniciatyvas, ministrė pažymėjo, kad dviem skirtingomis kryptimis – mokesčių mažinimo ir pajamų didinimo – vienu metu veikti yra sudėtinga.

„Tokie pasiūlymai kainuoja beveik 1 mlrd. eurų. Tai man atrodo, čia atsiranda šiokia tokia finansinė šizofrenija, kai žmonės kalba apie tai, kad reikia didinti išmokas ir reikia mažinti mokesčius. Proto riba turi būti kažkur per vidurį ir man atrodo, ji yra pasiūlyta su mūsų biudžetu didinant pajamas žmonėms ir nustatant tokias mokesčių lengvatas, kokias valstybė šiuo metu gali sau leisti“, – į G. Palucko iniciatyvas reagavo G. Skaistė.

Tuo metu būtent PVM mažinimas maistui, ministrės teigimu, nėra efektyvi priemonė siekiant mažinti infliacijos tempus, kadangi galutiniai vartotojai, pasak jos, kainų sumažėjimo vis tiek nepajaustų.

„Vyriausybės pasirinkta strategija dėl maisto kainų augimo yra kitokia. Kadangi maisto kainos, skirtingai nuo energijos kainų, jos nėra reguliuojamos ir tikimybė, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį, ta lengvata nuguls ne mažesnėse kainose žmonėms, bet perpardavėjų, prekybos centrų ar tiekėjų kišenėse, yra pernelyg didelė. Ir tuos pavyzdžius iš kitų valstybių tikrai matome, kad dažnai pasinaudojama suteikta lengvata, tačiau kainose tai tikrai neatsispindi“, – tikino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybė ketvirtadienį Seimui planuoja pateikti patikslinto šių metų biudžeto projektą. Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.