Ministrė tikina nematanti nieko bloga, kad dalis darbuotojų, pavyzdžiui, patyrusių perdegimą, nusprendžia ilgesnį laiką pabūti bedarbiais.

„Vidutiniškai žmogus užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prabūna apie tris mėnesius, didžioji dauguma susiranda darbą. (...) Mano požiūriu, tai yra labai normalus laikotarpis. Normalu, kad žmogus netekęs darbo tam tikrą laiką vaikščios į pokalbius ir ieškos. Galbūt kažkas norės persikvalifikuoti, pakelti kvalifikaciją, tai irgi užtrunka. Dėl to ir turime sistemą, kai nedidelė tavo buvusių pajamų dalis išmokama, kad kuriam laikui galėtum pasidaryti gyvenimiškus pokyčius“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Neįvertiname atvejų, kai turime žiauriai darbuotojų perdegimo atvejų. Kartais netgi tie 3–4 mėnesiai vidiniam persikrovimui nėra blogai, jei žmogus po to grįžta į darbo rinką“, – kalbėjo ministrė.

Buvęs ministras Vytautas Šilinskas siūlė svarstyti, kaip išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo nedarbo išmokomis. Pasak jo, dalis žmonių kasmet gauna šias išmokas išėję iš darbo ir oficialiai deklaravę, kad ieško naujo naujo, tačiau iš tiesų atostogauja ir netrukus ketina vėl grįžti į tą patį ar kitą darbą.

Tuo metu I. Rugienė pabrėžė, jog nereikėtų kurti naratyvo, kad kiekvienas darbuotojais tapęs bedarbiu staiga tampa pašalpiniu, piktnaudžiaujančiu sistema.

Ministrė pabrėžė, kad nedarbo išmoka yra ne pašalpa, o draudimo rūšis: „Kaip darbuotojai mokame mokesčius, kad susikurtume sau socialinę pagalvę, jei staiga ištiktų nelaimė, netektume darbo –  turėtume tam tikrą laiką, tam tikras lėšas išgyventi ir susirasti kitą darbą.“

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje sausio 1-ąją buvo įregistruota 163,6 tūkst. bedarbių – 4 proc. daugiau nei prieš mėnesį.