Profesinių sąjungų atstovai mano, kad minimali mėnesio alga (MMA) galėtų didėti jau spalio mėnesį. Tačiau, kai kurių ekonomistų ir politikų nuomone, tai sukeltų problemų viešajame sektoriuje, o verslininkai perspėja apie didėjančią naštą verslui.

Kylant darbo našumui ir vidutiniam darbo užmokesčiui, jau spalio mėnesį MMA būtų galima padidinti 100 litų, sako MMA kėlimo galimybes nagrinėjančioje darbo grupėje dirbę verslo ir profsąjungų atstovai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Aleksandras Posochovas sako, jog darbo grupė nutarė, kad nuo spalio minimalią algą būtų galima kelti 100 litų iki 1100 litų, o įsivedus eurą - iki 330-350 eurų (1139-1208 litų).

„Dabar kalbama, kad trūksta darbo jėgos, jeigu nekelsime MMA, žmonės ir toliau emigruos“, - LRT radijui pirmadienį sakė A.Posochovas.

„Dabar kelti minimalią algą 100 litų atrodo logiška, nes įsivedame eurą, bet reikia nepamiršti, jog euras ir MMA didinimas yra našta verslui“, - teigė Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vidas Vidmantas Zimnickas.

Jo nuomone, diskutuojant apie MMA kėlimą, svarbu atsižvelgti į kriterijus - užimtumą, darbo našumą ir vidutinį darbo užmokestį.

Seimo vicepirmininkas socialdemkratas Algirdas Sysas sakė, jog MMA kėlimas yra sveikintinas dalykas, tačiau, anot jo, tokiu atveju labiausiai nukentėtų viešasis sektorius.

„Reikia neužmiršti, kad valstybė yra įsipareigojusi didinti viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie turi kvalifikaciją, atlyginimus“, - sakė A.Sysas. Jo teigimu, jeigu dabar bus didinamas tik MMA, bet ne viešojo sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai, atsiras didelė finansinė našta.

Kartu jis teigė nemanantis, kad minimalios algos didinimas sukeltų problemų verslui.

„Pastaruosius keletą metų Lietuvoje darbo našumas lenkė darbo užmokestį. Pinigai yra uždirbti, bet teisingas jų padalinimas nevyksta, todėl nemanau, kad privačiam sektoriui MMA kėlimas sukels daug problemų“, - teigė A.Sysas.

Vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad svarbiausia atskirai žvelgti į privatų ir viešą sektorių. Privatus sektorius, anot N.Mačiulio, neturėtų pajusti didelės naštos, nes Lietuvos įmonių konkurencingumas ir efektyvumas šiuo metu yra padidėjęs. Viešajame sektoriuje MMA kėlimas sukeltų daugiau problemų.

„Viešajame sektoriuje dirba daug kvalifikuotų darbuotojų, kurie uždirba 1200-1300 litų. Pavyzdžiui, mokytojai ar gaisrininkai. Mes turėtume labai paradoksalią situaciją, kai kvalifikuoti darbuotojai uždirbtų minimalią algą, - teigė N.Mačiulis.

Jo nuomone, kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų didinimas sukeltų papildomą naštą šalies biudžetui. Ekonomistas šią problemą siūlo spręsti, sudėliojant prioritetus, nes valstybei taip pat reikia kompensuoti senatvės pensijas, didinti krašto apsaugos biudžetą bei kelti tą pačią MMA.

Pasak jo, dėl ekonomikos augimo kitais metais valdžios išlaidos galės didėti apie 800 mln. litų.

„Vien didinant minimalią algą ar keičiant kažkurių mokesčių tarifus visų problemų neišspręsime. Reikia vykdyti reformas ir optimizuoti veiklą, atsisakant perteklinių institucijų“, - sakė N.Mačiulis.

MMA šiuo metu yra 1 tūkst. litų - pernai sausį ji padidinta 150 litų. Antradienį Trišalė taryba svarstys darbo grupės, kurioje dirbo profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, siūlymus dėl MMA didinimo.