Pirmadienį paskelbtame Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos projekte nurodoma, kad MTEP finansavimui 2024-aisiais bus skiriama 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pernai Lietuva į MTEP vystymą investavo 0,88 proc. BVP – gerokai mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis.

„Norėdami sukurti konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, sieksime, kad tiek valstybė, tiek verslas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuotų ambicingiau“, – rašoma programos projekte.

Anot jo, inovacijos itin svarbios pereinant prie žiedinės ekonomikos, sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas.

MTEP finansavimo didinimą kaip vieną esminių programos punktų įvardijo Laisvės partija. Tačiau rudenį pristatydama partijos programą jos lyderė, kandidatė į ekonomikos ministro postą Aušrinė Armonaitė kėlė gerokai ambicingesnį tikslą – MTEP finansavimą padidinti iki 3 proc. BVP.

Prezidentas Gitanas Nausėda spalio pabaigoje gėdinga vadino situaciją, kuomet Lietuva moksliniams tyrimams neskiria net 1 proc. BVP.

Rudenį ekonomikos transformacijos gaires skelbusi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ taip pat pabrėžė, kad inovacijų, pagal kurias Lietuva atsilieka nuo pažangiausių Vakarų Europos valstybių, potencialą riboja mažas mokslinis potencialas ir pabrėžė svarbą didinti MTEP finansavimą.

Per pastaruosius keletą metų MTEP skiriama BVP dalis netgi stabiliai mažėjo – dar 2015 metais Lietuva šiai sričiai skyrė daugiau nei 1 proc. BVP.