Mokslininkai: alkoholio ribojimas nepaskatino negerti

Pasak VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojos Vitos Karpuškienės, paskutinių 12-os mėnesių duomenys rodo, kad sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti.

„Negėrusiųjų skaičiai mažėjo, bet galima būtų sušvelninti ir pasakyti ne tai, kad gėrusiųjų padaugėjo, bet esminiai (įpročiai – BNS) nesikeičia. Priemonės, kurios buvo įvestos, nepaskatino žmonių negerti per pastaruosius 12 mėnesių, mūsų duomenys šitą faktą rodo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Karpuškienė.

64 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję alkoholį (2016 metais – 57 proc.), negėrę – 34 proc. (2016 metais – 41 proc.).

V. Karpuškienė pabrėžė, kad sunkūs išgertuvių epizodai, kai vienu metu suvartojami bent šeši standartinio alkoholio vienetai, tapo retesni, tačiau girtaujančių tarpe šis rodiklis beveik nesikeitė.

„Sunkieji išgertuvių epizodai tapo retesni. Žmonių, kurie atsakė, kad tokių išgertuvių per paskutinius 12 mėnesių, yra daugiau. 48 proc. pasakė, kad tokių išgertuvių per 12 mėnesių nebuvo“, – sakė mokslininkė.

„Bet jei žiūrėtume į tą grupę, kuri geria daugiausiai, tai tie epizodai nepasikeitę“, – pridūrė jis.

Tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

2018-aisiais Lietuvoje iki 20 metų padidintas alkoholio pirkėjų amžius, dar labiau sugriežtinta reklamos kontrolė, padidinti akcizai.

Tai yra trečias VU atliktas tyrimas, tiriantis lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.

Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”, tyrimo metu apklausti 1104 žmonės.

Kai kurios tyrėjų išvados stebina

„Nenorime kvestionuoti paties tyrimo. Sutinkame, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius, vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą. Tačiau stebina viena iš baigiamųjų išvadų – reikia mažinti akcizus, ir dar kokiomis proporcijomis: „Rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16 proc., vyno akcizą reikėtų sumažinti 54 proc., o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33 proc.““, – sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Sauliaus Galadauskas.

Pasak jo, tame pačiame tyrime nurodoma, kad 2019 metais alkoholinių gėrimų̨ pardavimas mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse grynuoju alkoholiu pagal kategorijas pasiskirstė taip: alus sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, vynas – 8 proc., o spiritiniai gėrimai – net 41 proc.

„Viena iš tyrėjų Doc. dr. Vita Karpuškienė sakė: „Esame alaus gėrėjų kraštas ...“. Deja, pačių tyrėjų pateikiami skaičiai rodo, kad tebesame degtinės gėrėjų kraštas, ir šiuo atžvilgiu mums dar toli iki tos Europos, kokia norėtume būti. Skandinavijoje alus taip pat sudaro apie 45 proc. viso suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau spiritinių – tik apie 15 proc., Vokietijoje – spiritiniai gėrimai sudaro apie 20 proc. viso suvartojamo alkoholio, o alus apie 55 proc.“, – teigė pašnekovas.

Siūlymas tokiomis proporcijomis mažinti akcizus, sakė S. Galadauskas, kelia įtarimą, kad išvados pernelyg palankios stipriųjų gėrimų gamintojams, kurie yra ir didžiausi vyno importuotojai.

„VMI duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vyno pardavimai augo 18 proc., pernai, lyginant su 2018-ais, irgi augo tiek pat 18 proc. – tai tiesiog pavydėtinas augimas, nors tuo pačiu siūloma daugiau nei per pusę sumažinti akcizą vynui. Sunku būtų tikėtis, kad valdžia mažintų alkoholio akcizus, nes tarp kaimynų latvių su estais įsiplieskęs akcizų mažinimo „karas“ neatnešė nieko, išskyrus sumažėjusias pajamas į biudžetą. Kalbant apie biudžeto pajamas – neįtikėtinas vyno pardavimų augimas yra aiški nuoroda, kad vyno akcizas galėtų būti didesnis“, – įsitikinęs Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.