Lietuvos pedagogų atlyginimai apskaičiuojami gana painiai ir šioje sistemoje paskęsti gali ir patys mokytojai, nesuprasdami už ką ir kodėl gauna vienokio ar kitokio dydžio atlyginimą.

„Didelė dalis mokytojų patys nesupranta tam tikrų niuansų“, – tikina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Švietimo sistema – tarsi vienas didelis dubuo, kuriame telpa viskas: nepatenkinti ir streikuojantys, patenkinti ir nestreikuojantys mokytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai, mažos algos ir padorūs atlyginimai.

„Pinigų karta“ bando išsiaiškinti, kokios yra mokytojų atlyginimų sudedamosios dalys. Bandant neįstrigti šioje klampynėje, reikia žinoti tris svarbiausius aspektus, nuo ko priklauso mokytojų atlyginimai: tai – darbo krūvis, kitaip tariant, pamokų skaičius, mokytojo kvalifikacija ir kiekvienoje mokykloje nustatytas koeficientas, pagal kurį mokamos algos. Jis gali būti minimalus, vidutinis ir maksimalus.

„Darbo apmokėjimo apraše nustatyti minimalūs ir maksimalūs koeficientai“, – aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kristina Markelienė.

Vidutinė mokytojo alga siekia apie 634 eurus, kaip sakoma, į rankas, tačiau yra ir tokių pedagogų, kurių sąskaitų per mėnesį nepapildo net minimali alga, nes jie paprasčiausiai neturi darbo krūvio, kvalifikacijos ir stažo.

Kiti gali pasidžiaugti, kad per mėnesį uždirba ir 1000 eurų.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pinigų karta“.