Trečiasis variantas

"Pagal tą nustatytą poreikį Lietuvos pašto pagrindu mes šiuo metu nematome naudingos krypties steigti atskirą įmonę, Lietuvos pašto banką", – po susitikimo su Lietuvos pašto valdyba žurnalistams pirmadienį sakė J.Narkevičius.

Kaip skelbia agentūra BNS, anot jo, nuspręsta pasirinkti trečiąjį variantą – plėsti Lietuvos pašto tinklo pagrindu teikiamas finansines paslaugas, nes tai pareikalautų mažiausių investicijų.

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sakė, kad kalbama apie keturias pagrindines paslaugas – grynųjų pinigų išgryninimą ir įnešimą, kasdienius pervedimus ir mokėjimus, atsiskaitymą kortelėmis bei kitas banko paslaugas tinklo padaliniuose.

"Paštas šiuo klausimu darbuojasi jau kurį laiką, teikdamas dalį finansinių paslaugų. Esame vienas iš plačiausią tinklą turinčių rinkos žaidėjų, tikrai galime pasiūlyti atsiskaitymus su komunalines ir panašias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis", – sakė A.Sungailienė.

Anot jos, Lietuvos paštas jau metų pabaigoje žada suteikti galimybę klientams visuose skyriuose atsiskaityti banko kortelėmis.

Grynieji liks

"Jau turime sudarę veiksmų planus, kaip plėsti mūsų teikiamas paslaugas, būtent tarpininkaujant šiuo metu esantiems rinkos žaidėjams ir dėl pinigų išgryninimo", – sakė ji.

Pasak jos, planuojama sudaryti galimybę pašto tinkle išgryninti smulkias pinigų sumas. Lietuvos pašto vadovė teigia, kad tam turėtų būti pasiruošta jau kitąmet.

A.Sungailienės teigimu, norint išplėsti finansines paslaugas, pakaks Lietuvos pašto jau turimos elektroninių pinigų įstaigos licencijos, o investicijos esą neturėtų būti didelės – didžioji jų dalis bus skirta integruoti pašto sistemas su kitais finansinių paslaugų teikėjais.

"Kai kalbame apie tarpininkavimo paslaugas kitoms finansinėms institucijoms, turime poreikį investicijoms, kurios yra reikalingos tam tikriems IT sistemų integravimo sprendimams. Kadangi esame skaitmenizacijos laikotarpyje, vis dėlto popieriais jokios paslaugos, ypač finansinės, negali būti teikiamos, – sakė pašto vadovė. – Dėl to reikalingi integraciniai sprendimai, tai čia yra pagrindinė dalis, susijusi su tarpininkavimu."

Nenaudingas ekonomiškai?

Pasak J.Narkevičiaus, advokatų kontoros "TGS Baltic" atlikta analizė parodė, kad specializuoto banko kūrimas Lietuvos pašto pagrindu būtų nenaudingas ekonomiškai.

"Specializuoto banko steigimas pagal minėtos studijos išvadas reikalautų daugiau nei 31 mln. eurų investicijų ir, deja, veiklos rezultatas vis tiek būtų neigiamas – apie 30 mln. eurų", – tikino J.Narkevičius.

"Steigimo laikotarpis galėtų užimti apie ketverius metus, bet po penkerių metų veikimo banko teigiamų rezultatų nesimatytų", – aiškino jis.

Tuo metu kita svarstyta alternatyva – nuosavų elektroninių paslaugų kūrimas – taip pat pasirodė esanti ekonomiškai nenaudinga.

"Šitoje kryptyje būtų būtinos investicijos, ypač į IT spektrą. Tai irgi kainuotų apie 3 mln. eurų, bet vėlgi, ypatingai teigiamo rezultato nenustatyta, tai nuostolis liktų apie 3,5 mln. eurų", – sakė J.Narkevičius.

Labiausiai tikėtina alternatyva – finansinių paslaugų išplėtimas dabartinio tinklu pagrindu, pasak J.Narkevičiaus, reikalautų mažiausių investicijų ir būtų naudinga ekonomiškai.

Anot jo, Lietuvos paštas jau vykdo bandomąjį paslaugų praplėtimo galimybių projektą.

Galimybę, kad Lietuvos paštas galėtų tapti specializuotu banku, skeptiškai vertino ir finansų ministras Vilius Šapoka, kuris teigė, kad paštą paversti komerciniu banku būtų teisiškai neįmanoma. Tačiau jis tvirtino, kad bendrovė galėtų įvertinti, kokias papildomas paslaugas galėtų teikti. J.Narkevičius liepos mėnesį sakė, kad Lietuvos paštas galėtų ne tik gryninti pinigus, bet ir dalyti paskolas.

Norint, kad Lietuvos paštas taptų specializuotu banku, taip pat reikėtų kreiptis ir į Europos Centrinį Banką (ECB).

Lauks ekspertų išvadų

Praėjusią savaitę tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi Valstybinio plėtros banko steigimo klausimus, pasiūlė Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos šiam bankui steigti pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą ir galutinius sprendimus priimti gavus tarptautinių ekspertų išvadas.

"Valstybinio plėtros banko steigimas reikalauja išsamios ir nuodugnios analizės. Darbo grupės posėdžiuose buvo analizuojama informacija apie finansavimo rinkoje prieinamumą, verslo kreditavimo sąlygas, tačiau, svarstant kelias alternatyvas Valstybinio plėtros banko kūrimo klausimu, reikėtų ekspertų pagalbos ir struktūrinės paramos. Siūlome Vyriausybei priimti sprendimą, ar kreiptis į Europos Komisiją ir, įvertinant finansinių paslaugų rinkoje trūkumą, prašyti, kad Europos Komisijos ekspertai pateiktų išlaidų ir naudos analizę bei pasiūlytų efektyviausią būdą. Kartu būtų prašoma techninės paramos pasirinktai alternatyvai įgyvendinti", – apibendrindama idėją sakė darbo grupės vadovė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Valstybinio plėtros banko steigimas reikalauja išsamios ir nuodugnios analizės.

Liepos pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė vertino Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į EK dėl techninės pagalbos galimybių ir apimties bei kitus klausimus. Darbo grupės darbe dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos banko bei Prezidento kanceliarijos atstovai.

Galimas ne vienas variantas

Darbo grupė svarstė kelias sprendimų alternatyvas – konsoliduoti visas Lietuvoje veikiančias nacionalines plėtros įstaigas (UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, UAB "Investicijų ir verslo garantijos", UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, steigiama nauja UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra) arba kelias iš jų sujungti ar prijungti vieną prie kitos. Taip pat buvo nagrinėjamas Holdingo steigimas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, UAB "Investicijų ir verslo garantijos", UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir steigiamos naujos UAB Valstybės investicijų valdymo agentūros pagrindu. Ir dar viena alternatyva – jau veikiančio banko steigimas ar įsigijimas, tačiau, darbo grupės nuomone, tai šiuo metu negalima dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl, pasirinkus šią alternatyvą, turėtų būti priimtas atskiras įstatymas ir nustatytas naujas teisinis reguliavimas.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, darbo grupės išvados teikiamos Vyriausybei ir ši turės apsispręsti dėl tolesnių žingsnių.

"Darbo grupė įvertino kelias alternatyvas ir pasiūlė optimalų sprendimą, nes Lietuvai banko kūrimo klausimu reikalinga ir techninė, ir ekspertinė pagalba. Be to, manau, kad alternatyva sujungti nacionalines plėtros įstaigas šiuo metu netinkama, nes tos įmonės aktyviai įgyvendina paramos verslui teikimo priemones dėl COVID-19 pandemijos. Bet koks įsikišimas į šių pagalbos priemones įgyvendinančių įmonių gyvenimą sukeltų daugiau chaoso, darbuotojai gyventų nežinomybėje, o tai tikrai nepaspartintų pagalbos verslui, todėl ši alternatyva, mano galva, nėra tinkama", – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras R.Sinkevičius.

Prezidentūros idėjos

Prezidentas Gitanas Nausėda, liepos pradžioje susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru R.Sinkevičiumi, aptarė valstybinio plėtros banko steigimą. Jis akcentavo, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – aiškino Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Prezidentas pristatė savo nacionalinio plėtros banko viziją. Pasak šalies vadovo, tokios finansų institucijos turėtų apsiriboti "finansavimu tų sričių, kurių kiti rinkos žaidėjai nepasiekia arba nenori pasiekti".

Prezidentas išskyrė tris svarbiausius Lietuvoje kuriamo nacionalinio plėtros banko tikslus. Pirmiausia tokiai finansų institucijai tektų uždavinys per ilgalaikes investicijas prisidėti siekiant subalansuoto ir plačias visuomenės grupes įtraukiančio šalies ekonomikos proveržio. Antra, nacionalinis plėtros bankas būsimų ekonomikos nuosmukių metu galėtų įgyvendinti anticiklinę politiką ir remti verslo įmones, kai joms to labiausiai reikia.

"Trečia, ir bene svarbiausia, yra nacionalinio plėtros banko pajėgumas užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu tapo mažiau prieinamas, todėl riboja mūsų ekonomikos augimo potencialą. Turime suteikti galimybių perspektyvioms ir inovatyvioms įmonėms, kad šios galėtų išaugti stipriais globalios ekonomikos žaidėjais", – sakė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad mažmeninių finansinių paslaugų gyventojams teikimas nėra viena iš nacionalinio plėtros banko užduočių, nes tuo aktyviai užsiima įsitvirtinę rinkos dalyviai, kredito unijų sektorius ir sparčiai augančio finansinių technologijų sektoriaus atstovai. "Nacionalinis plėtros bankas neturi tiesiogiai konkuruoti su komerciniais bankais ir kitomis privačiomis finansų institucijomis. Jis turi užpildyti atsivėrusias finansų rinkos spragas", – sakė šalies vadovas ir akcentavo, kad, priskyrus perteklinių funkcijų nacionaliniam plėtros bankui, didėtų grėsmė, kad jis veiks neefektyviai ir švaistys viešas lėšas.