- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Metinė infliacija Lietuvoje kovą toliau augo ir sudarė 15,6 proc. (vasarį – 14 proc.). Praėjusio mėnesio infliacijos duomenys jau rodo karo įtaką, kurią labiausiai atspindi dėl kilusių naftos kainų brangę degalai. Ši prekių grupė kartu su brangusiomis maisto prekėmis daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo kovą, teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Pasak jos, kovą Brent rūšies naftos vidutinei kainai pakilus iki 112 JAV dolerių už barelį, pakilo ir degalų kainos. Per praėjusį mėnesį degalai ir tepalai pabrango 15,1 proc, kainavo 41,2 proc. daugiau nei prieš metus ir lėmė 2,5 proc. bendrosios infliacijos. Nors šiuo metu naftos kaina sumažėjo ir siekia apie 100 JAV dolerių už barelį, tačiau jos kainas gaubia didelis neapibrėžtumas, susijęs su tolesnėmis sankcijomis Rusijai ir naftos tiekimo apimtimi.
Maisto kainos kovą kilo spartesniu – 15 proc. – metiniu tempu ir lėmė 4,2 proc. bendrosios infliacijos (vasarį – 3,8 proc.). Pakilusios maisto žaliavų kainos, pabrangusi energija ir pakilęs darbo užmokestis padidino maisto prekių savikainą, o padidėjusios sąnaudos buvo perkeliamos į galutinio vartojimo maisto prekių kainas. Tai buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę maisto kainų augimą. Be šių veiksnių, maisto kainas šiek tiek galėjo paveikti ir kai kurių prekių, pavyzdžiui, aliejaus, tiekimo iš Ukrainos trikdžiai prasidėjus karui ar, išaugus gyventojų susirūpinimui, padidėjusi kai kurių ilgesnio vartojimo produktų paklausa.
L.Mociūnaitė, komentuodama infliacijos statistiką, atkreipė dėmesį, kad kovo mėnesį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu metu, labiausiai pakilo daržovių (34,7 proc.), aliejaus ir kitų riebalų (25,6 proc.), pieno produktų (23,1 proc.) kainos. Mažiausiai kilo mėsos kainos – jos buvo 8,3 proc. didesnės nei prieš metus. Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad maisto kainos dar kils. Tam įtakos turės pakilusios trąšų ir pašarų kainos, veiksiančios būsimos produkcijos kainas, ir tebekylančios pasaulinės maisto žaliavų kainos. Stipriai paveiktos prasidėjusio karo pasaulinės maisto žaliavų kainos vien per kovo mėnesį pakilo 12,6 proc. ir buvo 33,6 proc. didesnės nei prieš metus.
Ji sako, kad tebesitęsianti įtampa pasaulinėse tiekimo grandinėse ir pakilusios įvairių gamybos žaliavų, energijos išteklių kainos toliau lemia spartų pramonės prekių ir administruojamųjų kainų augimą. Itin sparčiai didėja kietojo kuro ir šilumos kainos. Kovą per metus kietojo kuro kainos pakilo 83,8, o šilumos kainos – 88,3 proc.
Sparčiai augant darbo užmokesčiui ir tebesant stipriai vidaus paklausai, paslaugų kainos kyla vis daugiau. Metinis paslaugų kainų augimas kovą sudarė 10,6 proc. Tarp sparčiai brangstančių ar didesnę vartojimo krepšelio dalį sudarančių paslaugų paminėtinos maitinimo ir būsto priežiūros, remonto paslaugos. Jos kovą kilo atitinkamai 12,5 ir 23,9 proc. metiniu tempu.
Metinė infliacija euro zonoje kovo mėnesį taip pat padidėjo ir sudarė 7,5 proc. (vasario mėn. – 5,9 proc.). Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką padarė sparčiai kilusios energijos kainos, kurios buvo 44,7 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...