- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiąjį 2017 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,6 proc., arba 0,9 proc. mažiau nei 2016 m. liepą–rugsėjį. Daug kas dėl mažėjančio nedarbo pirštu baksnoja į vis didėjančią emigraciją, tačiau ekspertai atrėžia, esą emigracijos dėl visko kaltinti nereikėtų.
Išvyksta aktyviausieji
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo beveik 1,4 mln. gyventojų, o bedarbių užfiksuota apie 95,5 tūkst. (dirbti galintys asmenys – aut. past.). Tai yra 14 proc. mažiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Per septynerius metus Lietuvoje nedarbas sumažėjo beveik tris kartus.
Dažnai, kai kalbama apie mažėjantį nedarbo lygį, emigracija tampa atpirkimo ožiu. Teigiama, esą Lietuvą palieka darbo neturintys gyventojai, bandydami surasti laimę svetur, ir taip mažindami nedarbo lygį. Remiantis oficialia statistika, šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo beveik 51 tūkst. gyventojų, didžioji dalis – Lietuvos piliečiai. Palyginkime: pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.
Vis dėlto banko "Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad didžiausia problema yra ne pats nedarbo lygis, o tai, kad šalį palieka išsilavinę ir dirbantys asmenys.
"Emigracija nedarbo lygiui, žinoma, yra reikšminga, tačiau šiuo metu jos svarba yra išsikvėpusi. Nedarbo lygis jau kurį laiką nėra didelis, o nemažą dalį nedirbančiųjų sudaro tie bedarbiai, kurių kvalifikacinės žinios ir gebėjimai yra nepaklausūs, neatitinkantys rinkos poreikių. Tokie žmonės sunkiai save realizuotų ir užsienyje, nes dažnai nekalba užsienio kalbomis, o tai – viena didžiausių kliūčių. Emigracija dabar yra opi dėl to, kad išvyksta aktyvūs darbo rinkos dalyviai, turėję darbą ir Lietuvoje, bet siekiantys išbandyti save kitose šalyse, pagerinti savo ekonominę situaciją arba tiesiog pasisemti patirties iš Vakarų", – aiškino ekspertė.
(A. Ufarto / BFL nuotr.)
Išvyksta jaunimas
Socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika sutiko, kad emigracija nebedaro didelės reikšmės nedarbo lygiui. Pasak jo, jau daug metų pastebima, kad su didėjančia emigracija didėja ir žmonių užimtumas Lietuvoje, o išvyksta dažniausiai jauni žmonės, siekiantys tiesiog susirasti geriau apmokamą darbą Vakaruose.
"Jaunimo nedarbas, o jis šių metų antrajį ketvirtį siekė maždaug 12 proc., yra skaičiuojamas apimant tą amžiaus grupę, kur beveik visi dar mokosi ar dirbti nelabai gali. Todėl praktiškai juos laikyti bedarbiais sudėtinga. Palyginti su ES vidurkiu, pas mus yra kur kas didesnė procentinė dalis jaunimo, kuris mokosi. Taigi, nors skaičiai kartais atrodo baisiai, jie ne visuomet atspindi realią situaciją", – pabrėžė ekspertas.
D.Burneikos nuomone, didžiausia problema darbo rinkoje šiuo metu yra net ne pati emigracija, o netolygus darbo jėgos pasiskirstymas šalyje.
"Lietuvoje yra labai nevienoda padėtis. Jeigu analizuotume metropolinius centrus, tai juose darbuotojų netgi trūksta. O vidutinio dydžio periferiniuose miestuose pastebime darbuotojų perteklių", – pridūrė D.Burneika.
Vilioja atlyginimais?
Kita vertus, verslas jau gana seniai skambina pavojaus varpais, esą Lietuvoje trūksta darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Dalį jų siūloma įsivežti iš kitų šalių.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad įmonės iš tiesų susiduria su vis daugiau iššūkių, norėdamos prisivilioti ar išlaikyti esamus darbuotojus, kurių darbas reikalauja specifinių žinių.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.
"Įmonės šią problemą nurodo kaip vieną rimčiausių trikdžių jų tolesnei plėtrai ar net sėkmei. Tokie darbo rinkos neatitikimai verčia darbdavius vilioti darbuotojus vis aukštesniais atlyginimais. Tai įrodo neslopstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas, šiemet siekiantis beveik 9 proc.", – teigė ekspertė.
Dėl darbuotojų trūkumo paslaugų sektoriuje pastaruoju metu ypač sparčiai kilo darbo užmokestis. Kadangi paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro esminę dalį, atitinkamai išaugo ir paslaugų kainos, reikšmingai paveikusios bendrą infliacijos rodiklį.
Statistika rodo, kad įsibėgėjusi infliacija jau šiek tiek pristabdė ir vartojimą, kuris augo dėl darbo užmokesčio kilimo ir padidėjusių gyventojų pajamų.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, natūralu, kad kylant kainoms krenta gyventojų perkamoji galia, tad jie išgali už tą pačią sumą įpirkti vis kuklesnį prekių ir paslaugų krepšelį.
Lietuvoje sparčiausiai kyla matematinio, informacinių technologijų bei inžinerinio profilio specialistų darbo užmokestis. Šios srities darbuotojų trūkumas labiausiai jaučiamas.
I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos švietimo sistema ruošia specialistus pagal specialybių populiarumą, o ne pagal tai, kokią specialistų paklausą diktuoja darbo rinka.
Oficiali statistika
• Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje trečiąjį 2017 m. ketvirtį siekė 6,6 proc.
• Per ketvirtį (liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 0,4 proc. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį 2017 m. ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 5,5 proc.
• Bedarbių skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 95,5 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 6,7 tūkst. (6,5 proc.), o per metus – 15,5 tūkst. (14 proc.).
• Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 12 proc. – 1,1 proc. mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais ir taip pat 1,1 proc. mažiau nei trečiąjį 2016 m. ketvirtį.
• Ilgalaikis nedarbas trečiąjį ketvirtį sudarė 2,5 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 0,1 proc., per metus – 0,3 proc.
• Trečiąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,359 mln. gyventojų - 0,3 proc. (4 tūkst.) mažiau nei balandžio-birželio mėnesiais.
• Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 945,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų – 2,8 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei antrąjį ketvirtį. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) ekonomiškai neaktyvių gyventojų buvo senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai.
BNS inf.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT2
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą4
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai18
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...