Nelegaliai dirbančių auklių problema: ką daro žinomos mamos?

Ką daro žinomos mamos?

Gruodžio 28 d. šachmatininkės, Seimo narė Viktorijos Čmilytės-Nielsen jauniausiam sūnui sukaks tik vieneri, tačiau jo mama, prasidėjus Seimo rudens sesijai, jau darbavosi Seime. Moteris teigia auklės sūnui nesamdžiusi – prižiūrėti mažylį padeda šeima: mama, vyras.

"Mes gyvename Šiauliuose, tad ten, manau, lengviau susirasti auklę, nei Vilniuje, bet tokio poreikio nebuvo, verčiamės savo jėgomis, – sako V.Čmilytė-Nielsen. – Kadaise esame turėję ir tokios pagalbos, ir turiu pastebėti, kad rasti tinkamą auklę nebuvo lengva. Tada labai pasigedau kokios agentūros, kuri padėtų rasti tinkamą žmogų, kur galima būtų pasitarti, gauti informacijos. Patiems su kiekviena kandidate šnekėtis ir derintis sudėtinga ir ilgai užtrunka, o parinkti auklę vaikui – vienas atsakingiausių jaunų tėvų sprendimų."

Seimo narės manymu, Lietuvoje per daug apsunkintos sąlygos tapti vaiko priežiūros specialistais. Lyginant su kitomis šalimis, tarkime, pažvelgus į Šiaurės Europos šalis, ten yra labai daug lanksčių sprendimų ir dėl to vaiko priežiūros galimybės yra kur kas platesnės ir lengvai prieinamos visiems. Lietuvoje daug reikalavimų, popierizmo, todėl galimybės moterims anksti grįžti į darbą, jeigu jos neturi stipraus palaikymo šeimoje, labai ribotos. Paprastinant vaikų priežiūros paslaugų teikimo tvarką, mažinant reikalavimus nedideliems darželiams, galimybės būtų didesnės.

Kitos Seimo narės – Agnės Bilotaitės – sūnui jau metai ir 4 mėnesiai. Berniuką mama galėjo pati auginti vos 4 mėnesius – paskui teko grįžti į darbą, nes Seime dirbančioms motinoms nepriklauso vaiko priežiūros atostogos. Tėvystės atostogų išėjo vaiko tėtis, auginti mažylį jam padėjo mama. Nuo vienerių metų berniukas lanko privatų darželį.

"Svarstėme įvairias galimybes, taip pat ir samdyti auklę, bet tai nėra taip paprasta – reikia rasti žmogų, kuris ne tik pamaitintų vaiką ir pakeistų sauskelnes, bet kuris užsiimtų ir edukacija. Tad nagrinėjome įvairių darželių edukacines programas ir pasirinkome leisti vaiką į darželį. Ir, tiesą sakant, nenusivylėme – manau, ugdymas darželyje daug prisidėjo prie spartesnės vaiko raidos," – sako A.Bilotaitė.

Moteris teigia galbūt būtų sprendusi, ar reikėtų samdyti auklę ir auginti sūnų namie, jei būtų pastebėjusi, kad iš darželio jis grįžta piktas, liūdnas ar jam ten kažkas negerai: "Tada galbūt būtume ieškoję žmogaus, kažkokią atranką vykdę – juk rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti, kuris visą dieną būtų su tavo vaiku, nėra lengva. Turi būti tikras, kad auklė skiria vaikui savo meilę, dėmesį, užsiima su juo, o ne įlenda į savo mobilųjį telefoną ir kažką veikia".

Seimo narė teigia girdėjusi, kad auklių srityje yra nemažas šešėlis. "Man yra tekę gyventi Vokietijoje – ten toks dalykas kaip nelegalus darbas tiesiog neįsivaizduojamas. Kaimynai pamato ir iškart praneša specialioms tarnyboms. Niekas neįsivaizduoja, kaip galima dirbti nelegaliai – be sąskaitos faktūros, nemokėti mokesčių. Toks jų mentalitetas, tokios moralinės normos. Lietuvoje, matyt, to dar nėra, – teigia A.Bilotaitė. – Tiesą sakant, net ir neįsivaizduoju, kaip Mokesčių inspekcija galėtų nelegaliai dirbančias aukles sugaudyti. Galbūt padėtų tėvų, samdančių legaliai dirbančias aukles, skatinimas, ir galimybė susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių čia – nebloga motyvacija."

Keisis tvarka

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė, pagal turimus duomenis, šalyje auklių pasiūla viršija paklausą – darbo ieškančių auklių yra gerokai daugiau nei joms skirtų darbo pasiūlymų. Pavyzdžiui, pernai vien Vilniuje darbo ieškojo 95 auklės, o laisvų darbo vietų joms buvo registruota vos 12. Per pirmąjį šių metų pusmetį į sostinės Darbo biržą kreipėsi 53 darbo ieškojusios auklės ir buvo užregistruoti tik 3 darbo pasiūlymai joms.

Finansų ministerija neseniai parengė ir pateikė derinti Vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Tai įtakos turės trijų sričių – pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros – paslaugų tiekėjams, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst.

Ministerija žada, kad pereiti iš verslo liudijimų į kitą jiems tinkančią formą bus paprasta. Gyventojai galės toliau nepertraukiamai tęsti vykdomą veiklą. Jiems pakaks informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie pasikeitusį mokesčio nuo individualios veiklos pajamų mokėjimo būdą, kurio pagrindu gyventojui bus parengta Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma.

Veiklų, įsigijus verslo liudijimą, sąrašas siaurinamas tokiu principu: iš sąrašo išbraukiamos tos veiklos, kurių atžvilgiu nuo sausio 1 d. bus taikoma Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata: teisė gyventojui susimažinti apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinant dalį sumokėto GPM už pastatų remonto, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugų išlaidas.

Pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų apdailos ir remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos taikant individualios veiklos apmokestinimo taisykles, mokant mokestį, priklausantį nuo gautų pajamų, o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kuris yra taikomas įsigyjant verslo liudijimą.

Kokie pokyčiai laukia?

Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė "Vilniaus dieną" informavo, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. nuostatas gyventojai nuo 2019 m. iš savo pajamų galės atimti per mokestinį laikotarpį sumokėtas sumas už pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų iki 18 m. priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir paslaugas suteikia Lietuvoje įregistruotas mokesčių mokėtojas – gyventojas ar įmonė.

Auklių oficialumas didėja, kai auga jų atlyginimai – kuo daugiau uždirba, tuo labiau linkusios už save mokėti mokesčius.

Siekiant sumažinti galimybę piktnaudžiauti naudojantis minėta lengvata, numatoma pakeisti 2002 lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimą ir planuojama nuo 2019 m. liepos 1 d. ir panaikinti verslo liudijimus automobilių ir statinių remonto bei apdailos darbams, ateinančių auklių paslaugoms. Todėl gyventojai, kurie tuos darbus vykdė ar paslaugas teikė įsigiję verslo liudijimus, turės įregistruoti individualią veiklą su pažyma arba steigti įmonę. Veiklos formą savarankiškai turėtų pasirinkti pats gyventojas, atsižvelgdamas į konkrečias veiklos vykdymo aplinkybes ir į teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą veiklą.

VMI atstovė taip pat akcentavo, kad individuali veikla pagal pažymą nėra naujovė – minėtas veiklas ir šiuo metu galima vykdyti ne tik su verslo liudijimu, bet ir pagal individualios veiklos pažymą. Be to, gyventojai gali rinktis ir kitus veiklos vykdymo būdus – steigti įmones.

Ieva Augustinienė

Auklė auklei nelygu

Yra Lietuvoje ir specializuotų paslaugų vaikams prižiūrėti bendrovių. Vienai iš jų vadovauja Ieva Augustinienė, o ši įmonė auklių bei darbo joms paieška jau užsiima 16 metų. Tai specializuota personalo atrankos tarnyba, padedanti lengvai, greitai ir sklandžiai atsirinkti tinkamą auklę, sutaupyti laiko, pasirinkti ilgalaikį, patikimą žmogų, sumažinanti prasto pasirinkimo riziką.

– Ar oficialiai samdomų auklių paklausa didėja? – teiravomės I.Augustinienės.

– Auklių oficialumas didėja, kai auga jų atlyginimai – kuo daugiau uždirba, tuo labiau linkusios už save mokėti mokesčius.

Auklės darbas dabar prilygintas mažam verslui, taigi auklė pati sprendžia dėl mokesčių: kiek, kokių, kaip. Ir auklės, ir tėvai – tiek viena, tiek kita pusė – turbūt norėtų išvis apie tai negalvoti: geriausia būtų, kad išspręstų kiti. Neretai auklėms buhalterija – gana tamsus miškas. Tad mes ėmėme bendradarbiauti su mokesčių konsultante, kuri gali padėti auklėms visais šiais klausimais: įregistruoti individualią veiklą su pažymą, patarti, kokius mokesčius ir kaip mokėti, kad nepermokėtų, gali net sutvarkyti visus mokestinius reikalus už auklę.

– Ar keičiasi tėvų reikalavimai auklėms?

– Kuo geresnė tėvų situacija, tuo labiau suprantami ir tinkami tampa reikalavimai auklėms: svarbiausi yra vaiko poreikiai, kokybiškas jo praleidžiamas laikas, sveika priežiūra, dėmesys. Kai šeima mažiau moki arba mažiau išsilavinusi, nori, kad būtų atlikta daugiau buities darbų, vaikas lyg nustumiamas į šalį.

Nemažai tėvų pastaruoju metu ieško pozityviai nusiteikusios auklės – niekas nenori bambeklių. Viena klientė gana tiksliai atsakė anketoje į klausimą, koks geriausias būtų auklės išsilavinimas – aukštasis moralinis. Auklė turi sugebėti pasirūpinti vaiku: jo maisteliu, pasivaikščiojimais, aplinka šalia jo, vaiko higiena, lavinimu, emocijomis. Vairavimas kaip privalumas nuolat akcentuojamas – vieni gyvena toli, kiti norėtų, kad auklė vežiotų į būrelius ir pan. Tad brangiausiai apmokamos yra vairuojančios auklės, nes tokių mažai. Taip pat brangiai tenka sumokėti už naujagimių, dvynukų, trynukų aukles – reikia ir patirties, ir sugebėjimų prižiūrėti naujagimius ar kelis vaikus iškart.

– Kas gali dirbti aukle? Koks išsilavinimas, kokios kitos asmeninės savybės tam reikalingos?

– Gerų, patyrusių, protingų ir nuoširdžių auklių visuomet tenka gerokai paieškoti. Kadangi atranka pas mus labai griežta, tenka pamatyti ne vieną ir ne penkias kandidates, kol randame tinkamą.

Dirbame su auklėmis, kurioms nuo 19 iki 70 m. Pagrindiniai reikalavimai – reali patirtis su vaikais, supratimas apie juos, jautrumas kitam žmogui, sveika psichika ir geras charakteris. Tai atitinka apie 15 proc. kandidatų.

Deja, tinkama būna tik viena dvi iš dešimt, su kitomis (ar kitais) tenka atsisveikinti. Štai neseniai į atranką 11 valandai užsirašė vaikinas, neatėjo, bet praėjus 6 minutėms po 11 valandos atėjo jo elektroninis laiškas su prašymu perkelti atranką 12 valandai… Išsilavinimas šiuo atveju negelbėja – jei nėra atsakomybės, nesvarbu diplomas. Yra žmonių pertemptais nervais, sergančių, neadekvačių, neturinčių jokių žinių apie vaikus, paranojiškų, manipuliuojančių, agresyvių ir t.t. Mes ieškome ir randame tokių auklių, apie kurias su susižavėjimu pasakojama net po 15 metų.

Pastaruoju metu ateina daugiau moterų, kurios nori keisti įgrisusį darbą biure – jos mažiau patyrusios, bet motyvuotos. Iš rinkos išeina daug metų dirbusios vyresnės auklės – keičiasi kartos, nes tos, kurios pradėjo dirbti nuo nepriklausomybės, jau perkopė 65-erius ir daugiau.

– Kaip iki šiol dirbo auklės, kurioms atstovaujate? Ar naujoji tvarka turės įtakos auklių finansams, pasiūlai bei paklausai?

– Šiuo metu auklės renkasi arba verslo liudijimą, arba individualią veiklą. Kadangi daugumai jų reikia stažo, norėdamos jo sukaupti daugiau nei pusę metų per metus, jau dabar jos renkasi individualią veiklą. Su individualia veikla taip pat galima dirbti nevisu etatu, taigi pasikeitimų beveik nėra.

Anksčiau buvo galimybė dirbti aukle su "Namų ūkio patarnavimo sutartimi". Tai buvo forma, kuri šeimą, samdančią auklę, prilygindavo darbdaviui – su visais jo mokamais mokesčiais. Kadangi mokesčiai labai dideli – sudėjus tai, ką turėdavo mokėti darbdavys ir darbuotojas, susidarydavo 62 centai mokesčių nuo vieno euro – retai kas rinkdavosi šią galimybę. Dažniau pasinaudodavo įdarbinimu savo įmonėje ar rinkdavosi savanorišką socialinį draudimą.

Auklės nėra ir nebus agentūros darbuotojos – joms atlyginimus moka tėvai, taigi su tėvais ir kalbama apie mokesčių mokėjimo formas. Gerai, kad atsirado galimybė tėvams susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio, jei moka atlyginimą auklei – tai, manau, daug labiau paskatins aukles dirbti su socialinėmis garantijomis, o tėvus – pasirūpinti ir savo, ir darbuotojos gerove.