Europos Sąjungos valstybės susitarė ateityje palaipsniui nutraukti subsidijas naujiems atsinaujinančios energijos projektams. Vis dėlto šis siūlymas nėra teisiškai įpareigojantis ir kiekviena valstybė galės pati apsispręsti, kaip elgtis. Lietuvoje pastaraisiais metais ypač jaučiamas rinką iškreipiantis saulės energetikos bumas, kurį paskatino finansinė valstybės parama.

Europos Sąjungos šalys dar anksčiau susitarė, kad iki 2020-ųjų penktadalis visos energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo, vandens, biomasės ar kitų.

Valstybių energetikos ministrai susitikime Briuselyje pirmadienį nusprendė, kad Europa sėkmingai juda šio tikslo link, todėl ateityje parama atsinaujinančią energiją gaminantiems projektams turėtų būti nutraukta.

Energetikos ministrai teigia, kad nemažai atsinaujinančios energijos projektų valstybėse jau duoda pelno, todėl papildomas jų finansavimas iškreipia rinką ir yra našta valstybių biudžetams. Tiesa, subsidijų atsisakymas valstybėms nėra privalomas. Kai kurios šalys mano, kad paramos panaikinimas padės sureguliuoti rinką. Pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais neproporcingai padaugėjo verslininkų, norinčių pasinaudoti dideliais saulės energijos supirkimo tarifais.

„Jei norime sukurti bendrą Europos energetikos rinką, atsinaujinančiai energijai taikomos paramos formos turėtų pamažu keistis iš nacionalinių į europines, o galiausiai ir visai išnykti. Priešingu atveju subsidijos iškreips vidaus rinkos konkurenciją, kai, pavyzdžiui, viena valstybė atsinaujinančių energetikos projektams teiks didesnę finansinę paramą nei kita šalis“, – kalbėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką Guntheris Oettingeris.

Dokumentas, kuriame susitarta ateityje atsisakyti paramos naujiems projektams, tėra politinės valios parodymas. Konkrečius siūlymus artimiausiu metu turės parengti Europos Komisija.