Pastaraisiais metais privatizuojant valstybės institucijoms priklausantį, bet su tiesioginėmis funkcijomis menkai susijusį turtą, geriausiai sekėsi „Sodrai“. Džiaugiasi ir šį turtą įsigiję verslininkai.

Sanatorijos laukia atgimimas

Dažnas verslus Lietuvos gyventojas strategiškai patraukliose vietovėse matydamas apleistus ar dar funkcionuojančius, bet seniai investicijų nemačiusius pastatus, ne kartą yra pasvarstęs: parduotų verslininkams, nesmigtų į žemę.

Vienas tokių pavyzdžių – vos už puskilometrio nuo Baltijos pajūrio esanti sanatorija „Palangos Žvorūnė“. 2 ha plote išsidėstęs sanatorijos pastatų kompleksas domino ne vieną pirkėją, o šį mėnesį vykusiame aukcione sanatorijos pardavimo pradinė kaina net pakilo daugiau nei puse milijono litų. Palangoje esanti sanatorija „Palangos Žvorūnė“ buvo nupirkta už 6,7 mln. litų. Šią sumą paklojo Šiaulių verslininkas, bendrovės „Litrada“ savininkas ir direktorius Artūras Nucickas.

Šio verslininko planuose numatoma sanatoriją prikelti antram gyvenimui. „Nieko nekeisim, pastato paskirtis bus tokia pati, kaip ir buvo – apgyvendinimas ir sanatorinių paslaugų teikimas. Sanatorija veiklos nenutrauks, bet jos laukia rimta rekonstrukcija“, – pažadėjo A.Nucickas. Kol kas konkretaus verslo plano verslininkas neturi, esą dar galutinai neįvertinta pirkinio būklė. O paklaustas, galbūt šį pirkinį vėliau parduos, nekilnojamojo turto (NT) verslu besiverčiantis verslininkas sakė tokių planų neturįs.

„Reikia viską labai gerai įvertinti, tuomet ir spręsim, kas turės keistis. Kol kas akivaizdūs du dalykai – pastatas šaukiasi rekonstrukcijos, taip pat reikia tvarkyti sanatoriją valdžiusios įmonės finansus“, – teigė pašnekovas. „Sodros“ duomenimis, bendras sukauptas sanatorijos „Palangos Žvorūnė“ nuostolis šiemet birželio 1 d. siekė beveik 1,7 mln. litų.

A.Nucickas teigė dar nesuskaičiavęs, kiek prireiks papildomai investuoti į naująjį pirkinį, tačiau jis entuziastingai tiki, kad pavyks pasiekti maksimalią grąžą. Kada sanatorija atgims naujam gyvenimui, taip pat dar nežinoma. Teigiama, kad kol kas norintys ilsėtis šioje sanatorijoje tai bent jau šią vasarą galės daryti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir anksčiau.

Įkurs naują viešbutį

Birštone buvusio „Sodros“ Mokymo centro pastato, kuriame buvo įkurtos ir apgyvendinimo patalpos, paskirtis taip pat beveik nesikeis. Šiemet vasario pabaigoje beveik 1000 kv. m ploto pastatą įsigijo vietos investuotojai – bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“. Už buvusį „Sodros“ Mokymo centrą nauji šeimininkai sumokėjo apie 1,3 mln. litų. Aukcione kaina buvo pakelta beveik ketvirčiu milijono litų.

Kaip sakė bendrovės komercijos direktorius Robertas Šnaras, įsigytose patalpose planuojama įrengti viešbutį, tačiau jokie rekonstrukcijos darbai dar nevyksta. „Tai ilgas procesas. Kada pakviesime pirmuosius lankytojus, dar negaliu pasakyti“, – sakė R.Šnaras. Bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ iki šiol neteikė apgyvendinimo paslaugų, tačiau, pasak atstovo, ateityje tai ketinama daryti. „Nesigailim įsigiję šį pirkinį“, – pabrėžė jis.

Šiųmetį išpardavimą baigė

Be minėtų objektų, 2011–2012 m. „Sodra“ pardavė penkis garažus įvairiose Lietuvos vietovėse, du gyvenamuosius namus Alytuje, administracinį pastatą Kaune. Dalis parduoto NT į „Sodros“ apskaitą įtraukta dengiant valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas. Nuo 2005 m. taip skolos jau nebedengiamos.

Iš viso per pastaruosius pusantrų metų „Sodra“ pardavė beveik 8,4 mln. litų vertės su socialinio draudimo funkcijomis nesusijusio turto. Gautos lėšos įtrauktos į „Sodros“ biudžetą. „Sodros“ duomenimis, pardavus nereikalingą turtą per metus bus sutaupyta apie 30 tūkst. litų ir išvengta tolesnio turto nusidėvėjimo ir nuvertėjimo.

Kaip dienraštį informavo „Sodra“, iki šių metų pabaigos daugiau NT parduoti nenumatoma.

Jaučia paklausą

Valstybinis turto fondas (VTF) šiuo metu bando parduoti valstybei priklausančio NT už 6 mln. litų sumą, iš kurios žemės pardavimo kaina sudaro 2,3 mln. litų. Brangiausi šiuo metu privatizuojami objektai yra Vilniuje ir Kaune. Vilniuje už 2 mln. litų bandoma parduoti buvusius lopšelio-darželio pastatus su 1 ha žemės sklypu Brolių gatvėje. Kaune – už 1,4 mln. litų pastatų kompleksą su beveik 0,3 ha žemės sklypu Miško gatvėje.

Kaip dienraštį informavo VTF Privatizavimo skyriaus viršininkas Stasys Overlingas, šiuo metu valstybinio NT pardavimo paklausa, palyginti su 2009–2010 m., yra padidėjusi. Tačiau pripažįstama, kad VTF galimybės pasiūlyti daugiau objektų yra ribotos. „Privatizuoti skiriami maži, apleisti ir nuniokoti objektai, kurių vertė maža“, – teigė S.Overlingas.

Kur kas daugiau ir vertingesnių pasiūlymų įsigyti valstybės NT galima rasti per valstybės įmonės Turto banko organizuojamus aukcionus. Šiuo metu galima rinktis iš 107 valstybės parduodamų NT objektų. Didžiąją dalį – 42 – parduodamo NT sudaro valstybės žinioje esantis gyvenamasis būstas. Šiuo metu bandomi parduoti brangiausi objektai – sostinės Lvovo gatvėje esančios buvusio Gyventojų registro tarnybos patalpos (1,9 mln.), sostinės Burbiškių gatvėje esantys gamybiniai ir ūkiniai pastatai (1,8 mln. litų), 20 medinių namelių poilsiavietė Šventojoje (1,5 mln. litų), Vilniaus Žirmūnų mikrorajone esančios buvusios gamyklos „Vilma“ patalpos (1,4 mln. litų) ir kt.

Naudos gauna ir valstybė

Ekspertų vertinimu, kiekvienas valstybės parduodamo NT objektas anksčiau ar vėliau sulaukia naujo savo šeimininko. „Vieni objektai įdomūs nebent tik kaimynams, kiti – ir stambiems investuotojams. Daug kam gali kilti klausimas, ar verta parduoti turtą, kai jis yra dukart atpigęs, tačiau sulaukti, kad jis pabrangs, gali užtrukti, o per tą laiką turtas dar labiau nusidėvėti. Kita vertus, tokių kainų šuolių, kurie buvo prieš penkerius metus, jau nebėra ir kažin ar bus. Rinka yra stabili, NT kainos beveik nesikeičia“, – teigė Saulius Vagonis, NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Pasak jo, šiuo metu parduoti NT verta, tik reikia mokėti tai daryti, t. y. tinkamai pristatyti rinkai.

„Didžiausia valstybės parduodamo NT problema – dažnai nepasiekiama didžiausia galima parduodamo objekto vertė, nes turtas dažnai būna neparuoštas parduoti: nepakeista paskirtis, kuri būtų patrauklesnė pirkėjui, nepadaryti detalieji planai ir pan. Kartais norint pakelti vertę įdėti daug pastangų net nereikia“, – pabrėžė pašnekovas.

Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko vertinimu, nors kokybiško dar neprivatizuoto NT skaičius yra ribotas, investuotojai pasiūlymais nuolat domisi. „Valstybės turimo išpardavimas vienareikšmiškai yra teigiamas dalykas. Vienas esminių dalykų, kodėl būtina ir apsimoka parduoti valstybei priklausantį turtą, – investuotojas visuomet sieks gauti galimą didžiausią grąžą. Ši grąža yra susijusi ir su nauda valstybei, nes bus sumokėta daugiau mokesčių į biudžetą, įdarbinta daugiau žmonių, jiems mokami didesni atlyginimai ir pan. Valstybei priklausiusį NT įsigiję investuotojai atneša daugiau naudos nei institucijos, turtą naudojusios savo reikmėms“, – mano ekspertas.

Komentaras

Mindaugas Statulevičius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius

Mes sveikiname valstybės iniciatyvą parduoti nenaudojamą NT ir taip paskirti jį efektyviai veiklai. Šiuo metu valstybės valdomas NT neinventorizuotas, nežinomos tikslios išlaikymo sąnaudos ir galimos alternatyvos. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad vien administracinių patalpų Lietuvos valstybė gali valdyti nuo 2050 iki daugiau nei 4000, kurių plotas gali siekti nuo 1,2 iki 1,4 mln. kv. m. Nežinoma ir kiek to turto išnuomota, atiduota pagal panaudos sutartį ar nenaudojama visai.

Neretai tokių patalpų išlaikymas neefektyvus, nes sąnaudos skiriasi keletą kartų, o užimtumas – tik apie 60 proc., kai efektyviai valdomo NT užimtumas turi būti apie 94–95 proc.

Šiuo metu valstybė planuoja parduoti apie 150 valdomų objektų, paspartinus šį procesą atsilaisvintų nenaudojamas NT, būtų sutaupyta lėšų jiems išlaikyti, kaip yra pripažinusi ir Finansų ministerija. Bendras NT mokestis, kokį siūlo LNTPA, galėtų taip pat išspręsti šį klausimą – NT mokesčiu būtų apmokestinamas ir valstybinis NT. Taip Vyriausybė būtų priversta perskaičiuoti būtinybę išlaikyti tiek daug NT ir mažinti savo išlaidas.

Geru pavyzdžiu galima paminėti Vilniaus miesto savivaldybės perkėlimą į dešinįjį Neries krantą, kai pardavus senus pastatus buvo pastatytas vienas pagal įstaigos poreikius.

Verslui valstybės parduodami pastatai paprastai yra patrauklūs, nes dažniausiai jie būna miesto centre, šalia išplėtotos socialinės ir miesto infrastruktūros. Nors prikelti naujam gyvenimui paprastai reikia papildomų investicijų, toks NT turėtų sulaukti investuotojų dėmesio. Tačiau pokyčių spartą, jeigu NT yra senamiestyje ar apsaugos zonose, gali pristabdyti derinimas su valstybės įstaigomis ir už paveldo apsaugą atsakingomis institucijomis.