Pastaruoju metu Konkurencijos tarnyba atsidūrė dėmesio centre: institucijos vadovas Šarūnas Keserauskas lankėsi prezidentūroje, taip pat buvo paskirta bauda "Maximai LT", o dabar eilėje – Rusijos dujų koncernas "Gazprom".

Monopolija – ne tik blogis

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojo Elono Šato teigimu, taryba prižiūri rinkas ir neleidžia bendrovėms dirbtinai susikurti dominuojančios padėties. Tačiau monopolis pats savaime nėra blogas dalykas.

"Užimti dominuojančią padėtį ar net būti visiškai vienam dalyviui rinkoje savaime nėra blogas ar draudžiamas dalykas. Tokios bendrovės kaip "Microsoft" arba "Apple" tam tikrose rinkose yra vienintelės arba užima labai didelę jos dalį. Jei įmonė yra pranašesnė už kitas, nukonkuruoja jas ir lieka veikti vienintelė dėl to, kad yra efektyvesnė, padaro geresnį ir pigesnį produktą, tai nedraudžiama. Priešingu atveju būtų apribojamos vartotojų galimybės įsigyti inovatyvų, patrauklų produktą", – tvirtino jis.

Žinoma, monopolijos gali turėti neigiamą poveikį rinkai. Kai rinkos dalyvis, naudodamasis dominuojančia savo padėtimi kelia kainas, siūlo menkaverčius gaminius ar trukdo kitoms įmonėms konkuruoti, labiausiai nukenčia vartotojas.

"Mes prižiūrime, kad įmonės nesusikurtų dominuojančios padėties rinkoje įsigydamos kitą ūkio subjektą. Natūralus monopolis nėra draudžiamas, tačiau negalima to sukurti dirbtinai, ne nukonkuruojant, bet įsigyjant kitą įmonę. Jei matome, kad dėl koncentracijos būtų sukurta dominuojanti padėtis, tokia koncentracija būtų neleidžiama arba leidžiama tik su išlygomis", – aiškino E.Šatas.

Milijoninės baudos

Per savo veiklos istoriją Konkurencijos taryba ne kartą baudė prasižengusias bendroves. Viena didžiausių nuobaudų buvo skirta bendrovei Lietuvos telekomui 2001 m. Jai už nustatytus pakartotinius Konkurencijos įstatymo pažeidimus buvo skirta daugiau kaip 2 mln. litų bauda.
Dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo Lietuvos telekomas buvo nubaustas ir anksčiau. 2000-aisiais naudodamasi savo monopoline padėtimi duomenų perdavimo rinkoje įmonė sudarė nevienodas sąlygas veikti kitoms bendrovėms. Tuomet Lietuvos telekomas taip pat gavo piniginę baudą.

"Orlen Lietuva" dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi 2010 m. buvo nubausta didesne nei 8 mln. litų bauda. Konkurencijos tarybos teigimu, "Orlen Lietuva", užimdama dominuojančią padėtį benzino ir dyzelino pardavimo rinkoje Lietuvos teritorijoje, piktnaudžiavo padėtimi, sudarė skirtingas galimybes produktų pirkėjams ir trukdė laisvai elgtis rinkoje.

Net kelis kartus už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi buvo nubaustas Vilniaus oro uostas. 2007 m. jis nubaustas už tai, kad valdydamas oro uosto patalpas taip pat vykdė komercinę veiklą ir su "RSS Motors" konkuravo aprūpinimo degalais rinkoje. Naudodamasis savo padėtimi Vilniaus oro uostas sudarė nevienodas konkurencijos sąlygas ir bandė išstumti kitą dalyvį iš rinkos. Dėl piktnaudžiavimo padėtimi Vilniaus oro uostas buvo baustas ne pirmą kartą.

Dėmesys aludariams

Siekiant rinką išlaikyti nepriklausomą nuo vienos įmonės dominavimo, taikomi tam tikri apribojimai. Viena įdomesnių rinkos priežiūros situacijų buvo, kai bendrovė "Carlsberg" 2000 m. įsigijo didžiausius Lietuvos aludarius.

Apie tai plačiau papasakojo E. Šatas: "Nusipirkus UAB "Utenos alus", AB "Kalnapilis" bei AB "Švyturys" ir jas sujungus, rinkoje būtų įgyta dominuojanti padėtis. Kiekviena įmonė užėmė apie 20 proc. rinkos dalies, o, visas jas susijungus, vienas subjektas valdytų daugiau nei 60 proc. alaus pardavimo rinkos Lietuvoje. Tauro alaus darykla turėjo dar apie 15 proc. rinkos dalies. Dėl tokios situacijos apie 80 proc. rinkos būtų patekę į dviejų pagrindinių dalyvių rankas ir dėl to ji būtų tapusi itin koncentruota. Taryba įvertino, kad dėl tokios padėties nukentėtų ne tik alaus rinka, bet žalą patirtų ir paprasti vartotojai. Priimtas nutarimas, kuriuo buvo leista vykdyti koncentraciją tik pardavus vieną iš trijų įsigytų alaus daryklų."

Eilėje – "Gazprom"

Sausio 23 d. Konkurencijos taryba skyrė bendrovei "Maxima LT" 40 tūkst. litų baudą. Bendrovė nubausta už tai, kad sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais įtvirtino nuostatas, jog ji turi teisę be apribojimų grąžinti maisto prekes bei gėrimus, o tiekėjai privalo jas priimti.

Vienas pagrindinių šiuo metu tarybos atliekamų tyrimų – Rusijos koncerno "Gazprom" draudimas Lietuvos tiekėjams gauti pigesnių dujų iš kitų tiekėjų.

"Gazprom" įtariamas neleidęs "Lietuvos energijos gamybai" atlikti gamtinių dujų mainų su kitais tiekėjais. Lietuvos įmonei tai būtų leidę sutaupyti ir sumažinti elektros kainą vartotojams. Tyrimą tikimasi baigti šiemet.

"Šiemet tikimės baigti tyrimą, susijusį su įmone "Gazprom", kuri įtariama neleidusi dujų tiekėjams Lietuvoje įsigyti dujų iš kitų šaltinių", – ketvirtadienį naujienų agentūrai BNS sakė tarybos pirmininkas Š.Keserauskas.