Verslo ir valdžios atstovai, svarstę, kaip dalyti nuo šių metų kovo padidintą mokestį už laikmenas, nesutaria dėl dalybų tvarkos. Klausimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje trečiadienį.

„Iki susitarimo, kaip dalinsime pinigus, nebuvo prieita. Buvo susitarta, kad juos (mokesčius - BNS) tikrai reikia mokėti. O kaip jau dalins - tai nuspręs Kultūros ministerija. Šitas klausimas liko atviras“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė asociacijos „Infobalt“ vadovas Vytautas Vitkauskas.

„Mūsų akimis žiūrint, buvo aukštasis pilotažas - nesakau, kad įjungta biurokratinė demagogija, bet aukštasis pilotažas. Šitoje vietoje mes esame ne tokie stiprūs“, - kalbėjo V.Vitkauskas.

Anot V.Vitkausko, kaip mokestis bus grąžintas, „visiškai neaišku“.„Mokestį verčia mokėti valstybė, jį administruoja privati asociacija, kurią mes dar 2004 metais pradėjome traukti į dienos šviesą ir būsiu nuobodus, bet priminsiu, kad “Infobalt„ 2004 metais privertė (LATGA - BNS) pirmą kartą pateikti viešas ataskaitas, ką jie veikia su surinktais mokesčiais - paaiškėjo, kad administraciniai kaštai yra beveik 30 proc.“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savo ruožtu teigė manantis, jog tokia informacija yra neteisinga, jo žiniomis, administraciniai kaštai siekė iki 10 procentų.„Aš nemanau, kad administracinė našta galėtų būti reikšminga šiuo atveju“, - sakė A.Gelūnas.

Anot V.Vitkausko, apie 100 Lietuvos kūrėjų, nepatenkintų asociacijų - AGATA ir LATGA - veikla, šiuo metu yra susibūrę į naujai įkurtą asociaciją, tačiau pastarajai pinigų tikriausiai neteks.

„Kas administruos tuos mokesčius - vėl nutars šaunioji Kultūros ministerija. Matyt, tie autoriai, kurie bus su Mamontovu (Andriaus Mamontovo ir kitų autorių įkurta asociacija NATA - BNS), liks prie suskilusios geldos“, - sakė V.Vitkauskas.

Kultūros ministerija teigia, jog mokesčio administravimo kaštus derybomis nustatys visos Lietuvoje veikiančios asociacijos, „prižiūrimos“ Kultūros ministerijos. Ministro vasario 29 dieną priimtu įsakymu gretutinių teisių asociacija AGATA jau buvo paskirta atsakinga už viso kompensacinio atlyginimo surinkimą, tai pat už jo paskirstymą atlikėjams ir fonogramų gamintojams, filmų gamintojams ir atlikėjams, o asociacija LATGA – muzikos kūrinių ir filmų autoriams.

Anot ministerijos, naujai įsteigta Muzikos kūrinių autorių asociacija NATA steigimo dokumentų kopijas Kultūros ministerijai pateikė tik kovo pabaigoje - pagal asociacijos narių sąrašą, joje yra 85 autoriai ir 3 fonogramų gamintojai. Ministerija teigia, jog šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl NATA įtraukimo į atsakingų kolektyvinio administravimo asociacijų sąrašą.

„Našta verslui yra drastiška - per pirmą mėnesį verslui įgyvendinant šitą Vyriausybės nutarimą yra apie 14 tūkst., po to kas mėnesį - apie 13 tūkst. litų papildomų išlaidų kiekvienai įmonei. Susiduriame su situacija, kad mokesčio našta 10 kartų viršija mokesčio naudą“, - žurnalistams sakė Žinių ekonomikos forumo atstovas, teisininkas Mindaugas Kiškis.

Anot M.Kiškio, susiduriama su situacija, kai per metus įšaldoma didelė suma įmonės lėšų, kurios tik vėliau, remiantis subjektyviais kriterijais, yra grąžinamos.„Buvo išsakyta mintis, kad toliau vyks diskusijos, derinamos pozicijos. Klausimas toliau bus svarstomas trečiadienį“, - sakė M.Kiškis.

IT prekių tiekimo lyderės Vidurio Europos regione ABC Data valdomos bendrovės „ABC Data Lietuva“ vadovas Raimundas Byčius teigė, jog Lietuvos įmonėms yra sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos - Lietuvoje registruota įmonė, parduodama, pavyzdžiui, USB laikmeną, turės uždėti 30 proc. antkainį: „Tai yra labai daug“.

„Būkime biedni, bet teisingi - pripažinkime faktą, kad dauguma iš mūsų kompiuterių laikmenose - ką mes įrašinėjame? Užsienio filmus, užsienio muziką, lietuviškų autorių produkcija tikrai sudaro mažąją dalį ir gaunasi paradoksali situacija - mes sumokėsime didžiausius mokesčius iš aplinkinių šalių ir tie mokesčiai teks net ne Lietuvos autoriams. Mes paremsime užsienio autorius“, - sakė R.Byčius.

„Tikrai pripažįstame, kad interesai turi būti derinami. Kultūros ministerija pripažįsta, kad įstatymą reikėtų tobulinti ir mes siūlysime kitais metais, kad būtų grįžtama prie to mokėjimo - įvežantys asmenys jį moka ir gaminantys“, - žurnalistams sakė Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė.

Vyriausybė pasitarime svarstė Kultūros ministerijos siūlomą kompensacijų autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimo, paskirstymo ir sugrąžinimo tvarką. Siūloma, kad kompensacijų toliau neturėtų mokėti laikmenas naudojantys profesionalioms reikmėms, jas išvežantys iš Lietuvos.

Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Autorių teisių skyriaus atstovė Simona Martinavičiūtė BNS sakė, jog pirmą kartą pateiktas pasiūlymas, kad jų nemokėtų ir neįgalieji.

Siūloma, kad lėšas valdytų Kultūros ministerijos paskirta asociacija.Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, įsigaliojo šių metų kovo 1-ąją. Autoriams mokama kompensacija dabar renkama ne tik už parduodamas tuščias laikmenas, tačiau ir už televizorius, mobiliuosius telefonus, asmeninius kompiuterius.

Kovą įsigaliojęs Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad surinktas kompensacinis atlyginimas už garso laikmenas ir įrenginius dalijamas: 1/3 - autoriams, 1/3 - atlikėjams ir 1/3 fonogramų gamintojams. Už audiovizualines laikmenas ir įrenginius: 1/3 - autoriams, 1/3 - atlikėjams ir 1/3 filmų gamintojams.Pirmą kartą vaizdo ir garso laikmenos apmokestintos 2004-aisiais, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą.