Žmogus, net ir turintis didelę darbo patirtį ir puikius įgūdžius, dažnai ilgą laiką negali susirasti darbo. Personalo atrankos specialistai tikina, kad tokiu atveju jam reikėtų peržiūrėti savo gyvenimo aprašymą, o negavusiesiems darbo ir po pokalbio pasvarstyti, ar jie savo CV nemelavo.

Kas ir kaip parašyta

Daugeliui žmonių atrodo, kad atrankose per pokalbius remiamasi neaiškiais ir nenuspėjamais kriterijais. Vis dėlto specialistai teigia, kad dėmesys visų pirma kreipiamas į pagrindinius reikalavimus. Šie būna nurodomi pačiame skelbime. Beveik visada bus žiūrima į turimą darbo patirtį, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą.

Kitas svarbus rodiklis – kaip atrodo pats gyvenimo aprašymas. Jei jame yra akivaizdžių gramatinių ir loginių klaidų, neaiškiai išdėstytos ir perkrautos pagrindinės CV dalys ar pasirinkta netinkama nuotrauka, pokalbio žmogus nebus pakviestas. Dažnas darbų keitimas taip pat gali būti traktuojamas kaip nepatikimo darbuotojo požymis.

Akvilė Kazlienė, personalo atrankos bendrovės "Simplika" Vilniaus padalinio vadovė, atkreipė dėmesį, kad minėti kriterijai dažniausiai netaikomi žmonėms, pretenduojantiems į žemiausio lygio pareigas. Tokiu atveju svarbi tik žmogaus patirtis ir patikimumas.
Ne viską nurodo

"Ne visi kriterijai būna parašyti skelbime, – neslėpė Jurgita Lemešiūtė, personalo atrankų bendrovės "People Link" vadovaujanti partnerė. – Dažnai būna tokių užslėptų reikalavimų, kurie skelbime neatsispindi, bet tas žmogus, kuris vykdo atranką, juos žino."

Reikalavimai nėra rašomi dėl įvairių priežasčių. Tai dažniausiai priklauso nuo to, kam darbdavys teikia pirmenybę. Jei jis ieško darbuotojo, turinčio penkerių metų patirtį, skelbime bus įrašyta, kad ieškoma žmogaus, turinčio trejų–penkerių metų patirtį. Tokiu atveju, neradus norimo darbuotojo, pokalbio bus kviečiami ir tie, kurie turi mažesnę patirtį.

Greta Kochanovska, "Talent Lab" personalo atrankų konsultantė, taip pat akcentavo, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės patys skambina ir domisi siūlomu darbu. Konsultantė tvirtino, kad ir tokia savęs pristatymo strategija gali būti veiksminga, jei žmogus užduoda tinkamus klausimus ir sugeba parodyti motyvaciją.

Profesionalumas prieš originalumą

Populiarėja būdas savo CV pateikti neįprastais būdais: susikurti interneto svetainę apie save, išsipirkti plotą reklamos stende ar pan. Vos pasirodžius tokiam būdui, imta šnekėti, kad tai bus gyvenimo aprašymų ateitis.

Vis dėlto personalo atrankos ekspertai tuo abejoja. Esą kūrybingi būdai pateikti save veiksmingi tik ieškant kūrybingo darbo. Ieškantiesiems darbo, nesusijusio su kūrybine veikla, labiau reikėtų investuoti ne į originalumą, o profesionalų CV.

Norint parengti profesionalų gyvenimo aprašymą, ekspertai pataria vengti šablonų ir nereikšmingų frazių. J.Lemešiūtė tikino, kad didžioji dalis į darbą pretenduojančių žmonių naudoja tuos pačius ar bent panašius apibūdinimus, kurie nieko tikslaus nepasako.

"Visos tos frazės būna labai šabloniškos: "Esu iniciatyvus, bendraujantis, galiu dirbti komandoje ir savarankiškai." Tai tikrai rašo 80 proc. pretendentų", – sakė ekspertė ir pridėjo, kad tokios frazės nesukuria neigiamo įspūdžio apie žmogų, bet ir neturi laukiamos naudos.
Nepalikite klaidų
A.Kazlienė pastebėjo, kad kopijuodami gyvenimo aprašymus nuo kitų žmonių ar pagal pavyzdžius internete žmonės dažnai palieka klaidų, kurios gali nulemti, kad kandidatas gali būti atmestas.

"Ruošiant savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį ar kreipimosi laišką, atsižvelkite į jų sudarymo rekomendacijas, bet niekada nekopijuokite. Taip išvengsite klaidų ir būsite originalesni. Tikrai dar dažname CV, į kurį įtraukiamas ir kreipimosi dėl darbo vietos sakinys, paliekamas per neapsižiūrėjimą klaidingas asmens, kuriam siunčiamas CV vardas, pavardė ar ne tas darbo vietos pavadinimas, dėl kurios kandidatuojama", –  aiškino A.Kazlienė.

Ji tikino, kad tokios klaidos ne tik rodo žmogaus neapdairumą, bet gali sufleruoti, kad žmogus savo CV siunčia pagal visus galimus darbo skelbimus, todėl nėra motyvuotas darbuotojas. Ji akcentavo, kad labai svarbu nekritikuoti buvusių darbdavių. Tai sudaro negatyvaus, nepatenkinto darbuotojo įvaizdį.

G.Kochanovska patarė nevartoti žodžių ar frazių, kurie gali būti suprasti nevienareikšmiškai ar keltų daugiau klausimų. Patartina nebijoti naudoti profesinio žodyno. Jis atspindės jūsų kompetenciją.

Nebūtina rašyti visko

J.Lemešiūtė nurodė, kad nebūtina savo gyvenimo aprašyme konkrečiai įvardyti visus turėtus darbus. Ypač tuomet, kai jie neturi reikšmingos įtakos dabartinei profesijai. Jei žmogus studijuodamas dirbo per vasaros atostogas sezoninius darbus, kurie nėra susiję su dabartiniu darbu, juos būtent taip galima ir įvardyti.

"Galima parašyti, kad nuo tų iki tų metų – įvairūs studentiški darbai, kad neatrodytų, jog žmogus nedirbęs. Jeigu tie darbai kas vasarą keitėsi, gal nebūtina surašyti kiekvieną įmonę. Galima rašyti "darbas vasarą", "per studijų atostogas" ar kažkaip panašiai. Kai žmogus visiškai neįrašo ir palieka tarpus tarp datų (kai dirbo – red. past.), tada tai jau atrodo keistai ir geriau paminėti, kokios yra priežastys", – sakė J.Lemešiūtė ir pridūrė, kad nereikia bijoti įvardyti tokių priežasčių kaip motinystės atostogos, sezoninis darbas užsienyje ar karjeros pertrauka.

Blogesnis įspūdis sudaromas, kai žmogus, norėdamas šias priežastis nuslėpti, pratęsia savo darbo laikotarpį ir nurodo dirbęs, kai iš tiesų nedirbo.

Pokalbiui reikia ruoštis

Sulaukus pasiūlymo atvykti pokalbio nederėtų manyti, kad didžioji dalis jau padaryti. Pokalbiui ekspertai taip pat pataria pasiruošti. Reikėtų pasidomėti pačia įmone ir jos veikla.

Jei darbo skelbime nėra nurodyta tiksli įmonė, reikėtų bent jau būti gerai susipažinus su pačiu skelbimu. Visos kalbintos ekspertės nurodė, kad labai gerą įspūdį kandidatas sudaro tuomet, kai pats domisi ir užduoda klausimus. Bet čia taip pat nereiktų suklysti. Lengvabūdiški, naivūs ar tokie klausimai, į kuriuos atsakymus kandidatas gali lengvai sužinoti pats ar jau turėtų žinoti, sudaro neigiamą įspūdį.

"Klausimai gali būti įvairūs, tačiau ne per daug asmeniški. Teiraukitės apie įmonę, kokia struktūra, kam būsite pavaldus, išsiaiškinkite pozicijos specifikas, atsakomybes, kodėl ieškomas žmogus į šią poziciją, ar yra karjeros galimybės, kokios įmonės tradicijos, vertybės, atrankos etapų skaičius ir pan. Galite klausimą pateikti pagal rastą informaciją apie įmonę", – patarė A.Kazlienė.

J.Lemešiūtė patarė į šalį mesti knygas ir straipsnius, kurie moko, kaip esą teisingai atsakyti į užduodamus klausimus pokalbio dėl darbo metu. Pašnekovės tvirtinimu, ekspertai pastebi šabloniškus, nenuoširdžius ar dirbtinius atsakymus ir tai juos priverčia užduoti daugiau klausimų. Į šiuos kandidatas atsakymų dažniausiai nežino, todėl sutrinka ir galiausiai per pokalbį pasirodo blogai.

Išvaizdos, gestikuliacijos ar paprasčiausių manierų per pokalbį ekspertai taip pat pataria nepraleisti pro akis.

Tikslumas svarbiausia

Manantieji, kad po pokalbio į darbą jų nepriėmė dėl to, kad norima per didelės algos, turėtų problemos ieškoti kitur. Ekspertai tvirtino, kad prašomos algos dydis labai retai lemia galutinį sprendimą.

Jis įtakos turi tik tuomet, kai finansiniai žmogaus lūkesčiai yra didesni už jo kompetenciją arba renkamasi iš kelių kandidatų su vienoda kompetencija. Tuomet priimtas gali būti tas, kuris prašo mažesnės algos.

Didesnė tikimybė, kad negavote darbo, nes neįtiko jūsų asmeninės savybės arba pateikėte netikslius duomenis savo gyvenimo aprašyme. Net menkiausias netikslumas ar netikra informacija gali sugriauti per pokalbį sukurtą gerą įvaizdį.

J.Lemešiūtė pateikė pavyzdį, kaip į darbą buvo nepriimtas žmogus, per pokalbį pasirodęs puikiai.

"Pas mus kandidatavo žmogus su tikrai labai aukšta kompetencija ir labai gerais savęs reprezentavimo įgūdžiais. Tikrai nesukėlė beveik jokių abejonių dėl savo tinkamumo tiek pagal CV, tiek po pokalbio, įvairių testų atlikimų. Bet patikrinus rekomendacijas paaiškėjo, kad jis paprasčiausiai moka labai gerai save pristatyti. Jo darbo rezultatai ir pasiekimai nėra tokie, kaip vardijo. Be to, netgi nesutampa kai kurios datos gyvenimo aprašyme. Kandidatas ne pats išėjo iš darbo, bet jį atleido ir tada jis pusę metų niekur nedirbo, nors parašė, kad dirbo", – pasakojo pašnekovė.