Ūkio ir Šiaulių bankams skirtos baudos už tai, kad smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms per nurodytą terminą neperskolino valstybės skirtų lėšų.

Skirstė per lėtai
Ūkio ministerija informavo, kad Šiaulių bankui skirta 49 719,21 litų, Ūkio – 83 528,62 litų bauda. Ūkio viceministras Rimantas Žylius penktadienį pasirašė trišalius finansinių įsipareigojimų aktus tarp Ūkio ministerijos, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bei minėtų bankų, kuriuose numatytos šios baudos.

Abu šie bankai yra Ekonomikos skatinimo plano (ESP) kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai ir iki rugpjūčio 15 d. turėjo perskolinti ESP priemonės „Maži kreditai - 1 etapas“ lėšas. Pagal šią priemonę smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms teikiamos apyvartinės ir investicinės paskolos iki 175 tūkst. litų.

Pinigai reikalingi kaip oras
„Siekiame, kad ESP priemonių lėšos kuo greičiau pasiektų verslą, todėl finansiniai tarpininkai įsipareigoja jas išdalinti per tam tikrą sutartyje numatytą laikotarpį, kitaip jiems skiriamos baudos. Pinigai verslui šiandien reikalingi kaip oras, ir valstybė, pasirinkusi finansinius tarpininkus Ekonomikos skatinimo plano instrumentų lėšoms skolinti, privalo užtikrinti jų įsipareigojimų vykdymą“, – teigė ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, tai vienas iš būdų paspartinti ir padidinti ESP išteklių prieinamumą verslui.

Skirtos baudos bus panaudotos per INVEGĄ teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turi išskolinti.

Pagal priemonę „Maži kreditai – 1 etapas“ Ūkio banko teikiamiems mažiems kreditams buvo skirta iki 10 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Šiaulių banko – iki 8 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio bankas prie priemonės finansavimo prideda 25 proc. savo lėšų, Šiaulių bankas – 20 proc. Mažas paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms taip pat teikė Medicinos bankas, tačiau jis spėjo jas išdalyti bendrovėms.

"Esame teisūs"
Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotojas Jonas Bartkus įsitikinęs, kad Ūkio ministerija baudą skyrė nepagrįstai: „Jokių baudų nesiruošiame mokėti, nes mūsų nuomone, pinigus paskolinome laiku – iki rugpjūčio 15 d.“.

Banko atstovo teigimu, smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms buvo paskolinta net daugiau – iš viso 8,7 mln. litų.

J.Bartkus svarstė, kad pretenzijų iš Ūkio ministerijos sulaukta dėl kai kurių sutarties punktų traktavimo. „Mes traktuojame, kad lėšos yra panaudotos tada, kai su galutiniu paskolos gavėju pasirašoma skolos sutartis. Tačiau jeigu klientas perka kokius nors įrenginius, tai kol jiems skelbiamas konkursas ar kol jie užsakomi, pinigai yra rezervuoti ir mėnesį ar du pinigai lieka banke. Klientas palūkanų nemoka. Taigi dėl šio sutarčių punkto traktavimo ir vyksta ginčas, nors mes įsitikinę, kad esame teisūs“.

Šiaulių bankas vakar nepasirašė ant finansinio įspareigojimo akto. Rugsėjo 15 d. bankas informavo ministeriją, kad nesutinka su skirta bauda ir kitą savaitę tikisi išsiaiškinti nesusipratimus.

„Manau, kad į teismą kreiptis nereikės. Tikimės susitarti. Blogiausiu atveju, patikslinsime sutarties punktą“, – sakė J.Bartkus.

Naujovei reikia laiko
Ūkio bankas neneigia pavėlavęs išdalyti valstybės skirtas lėšas, tačiau tam turi paaiškinimą. Bankai, dalyvaudami verslo skatinimo programose, prisiima didelę atsakomybę už valstybės skiriamas lėšas. Darbas su verslininkais, norinčiais gauti paramą, vyko ir vyksta labai intensyviai. Analizei, deryboms ir diskusijoms reikia labai daug laiko.

Banko atstovų teigimu, tokia parama yra naujas dalykas ir verslui, tad nemažai laiko kainuoja išaiškinti, kas ir kuriam tikslui gali skolintis. Dabar daug kas nori gauti paramą ir naudoti tas lėšas senoms skoloms perefinansuoti arba kitiems seniems finansiniams įsipareigojimams padengti. Tačiau minėtos programos tokios galimybės nenumato, siekiama remti naujus projektus, naujas idėjas, tad kiekvieną atvejį teko atidžiai svarstyti.