- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2023 metų birželio nebeliks kompensacijų kai kuriems darbuotojams, pavyzdžiui, statybininkams, vilkikų vairuotojams.
Seimas antradienį priėmė atitinkamas Darbo kodekso pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 23, o susilaikė 11.
Tokios kompensacijos naikinamos suteikiant pereinamąjį laikotarpį – nuo šių metų lapkričio iki kitų metų birželio sumažinant bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį nuo 50 iki 30 proc.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, dėl tokių kompensacijų nukenčia darbuotojai, nes negauna viso darbo užmokesčio, kuris yra apmokestinamas.
„Nuo to nukenčia tų žmonių socialinės garantijos, būsimos pensijos. Statistika rodo, kad vien praėjusiais metais tokia kompensacijų forma buvo išmokėta 175 mln. eurų, kai dar prieš trejetą metų ta suma buvo vos 78 mln. eurų Tai tikrai yra naudojamasis šia forma, todėl siūlomas ir pereinamasis laikotarpis, kad tas procentas, kurį galima išmokėti, būtų nuo 30 proc. iki 50 proc.“, – Seime teigė komiteto vadovas.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad pataisos leis efektyviau kovoti su su šešėliu ir darbdavių piktnaudžiavimais darbuotojų sąskaita: „Kilnojamą darbą pradėjo dirbti visi, kas tik sugebėjo gerai apiforminti. Turime tokias skyles paprasčiausiai lopyti ir padaryti viską, kad nebūtų piktnaudžiavimo“.
Dabar kodeksas nustato, kad darbuotojams, dirbantiems lauke arba jų darbas susijęs su kelionėmis, kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos.
Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai piktnaudžiauja ir tokiu būdu iš esmės moka darbo užmokestį.
2020 metais beveik 5 tūkst. įmonių 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo 134,7 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53,2 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (42,9 tūkst. darbuotojų išmokėta 71,4 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...