Per brangu?

Latvijos ekonomikos ministras Arvilas Ašeradenas įspėjo, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa tik per vieną jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos – per brangus ir Ryga to nepalaikys.

"Lietuva ir Lenkija sutarė dėl vienos jungties. Latvijai ir Estijai, kaip elektrą generuojančioms valstybėms, tai, kalbant metaforomis, reiškia, jog katilus teks laikyti karštus, t.y. techniniai sutrikimai yra galimi bet kada. (...) Todėl mūsų, taip pat ir Estijos, elektrinės turi būti pasirengusios bet kada didinti gamybą", – pabrėžė A.Ašeradenas.

"Baltijos šalys gali būti energetinė sala, bet tai yra pernelyg brangu. Todėl mes nesame pasirengę pritarti vienos jungties siūlymui", – pridūrė latvių ministras.

Estų pozicija

Lietuva laikosi pozicijos, esą sinchronizacijai su Europa pakanka vienos dabartinės "LitPol Link" jungties su Lenkija. Tokiam planui kategoriškai nepritaria Estija.

Iš pradžių estai laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turėtų būti sinchronizuojami jūrinėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Šiaurės šalimis, bet Europos Komisijai pareiškus, kad optimalus variantas būtų per Lenkiją, Estija ėmė kritikuoti vienos jungties idėją.

Tiesti antrąją jungtį nesutinka Lenkija, teigianti, esą dėl gamtosaugos reikalavimų to padaryti neįmanoma.

Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad ginčijantis su Varšuva dėl antrosios jungties, sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 m., o iki 2030 m. ar ilgiau.

"Litgrid" kaip išeitį siūlė idėją antrąją "LitPol Link" jungtį nutiesti jau po 2025 m., kai bus atsijungta nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos – aut. past.) elektros žiedo. Toks planas kaimynams nepatinka.

Astravo AE klausimas

Išsiskyrė ir pozicijos dėl Baltarusijoje statomos Astravo AE – Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad elektros importo blokados iš Baltarusijos AE Ryga nesvarsto.

"Toks klausimas Latvijoje dabar nesvarstomas, – pastebėjo E.Rinkevičius. – Be abejo, esame suinteresuoti šios elektrinės atitikimu aukščiausiems saugumo standartams. Tuo yra suinteresuotas visas regionas, taip pat ir Baltarusija. Tačiau nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją. Visų pirma aš nežinau, kaip galėtume atskirti, kuri elektra yra pagaminta Astrave, o kuri – kitur", – sakė Latvijos diplomatijos vadovas.

Nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją.

E.Rinkevičius pridūrė, kad Latvija supranta Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, tačiau renkasi dialogą su Baltarusija, o ne konfrontaciją.

"Mes tai aptarinėjome ir aptarinėjame. Tačiau suprantame, kad elektrinė statoma. Ir šią problemą būtina spręsti mus dominančiu klausimu – o tai yra saugumas, o ne garsiais pareiškimais. Suprantame Lietuvos susirūpinimą, bet mes kalbamės tiesiogiai su kolegomis iš Baltarusijos", – pridūrė ministras.

Skeptiški vertinimai

Lietuvos Vyriausybė tvirtina neįsileisianti Astravo AE gaminamos elektros ir ragina iniciatyvą paremti kitas regiono šalis.

Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina skeptiškai – Briuselio teigimu, kyla daug klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą iš Astravo AE dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą?

Minskas priekaištus dėl branduolinės elektrinės saugumo kategoriškai atmeta, pabrėždamas, kad Astravo AE bus saugiausia elektrinė regione.