Nuosavas būstas regionuose jaunoms šeimoms – tik svajonė: koją kiša taisyklių voratinkliai

Procesai šeimai nepalankūs

Vilniečių Renato ir Ievos šeima – tik viena iš nedaugelio, šiandien rodanti savo svajonių namus regione. „Smagu, labai smagu. Darbai vyksta, žolė auga, šilta, gera. Patenkinti“, – sakė Ieva.

Jauna šeima pasakojo, kad tik pradėjusi pirkimo procesus susidūrė su nesklandumais, tad įsigyti būsto iš pirmo karto nepavyko.

„Esmė yra paprasta. Dažniausiai, kai susitari su žmogumi, iš kurio nori pirkti, sakai: palauk, gausime subsidiją. Mums irgi taip buvo – laukė, laukė ir paskutinę dieną pardavė, o mes kitą dieną gavome subsidiją. Ir praradome namą. Turėjome vos ne per penkiolika dienų rasti bet ką“, – pasakojo Renatas.

„Statytojai šiek tiek į tą subsidiją žiūri abejotinai. Gal kiti prisibijo, nelabai žino, nelabai susidūrę“, – svarstė Ieva.

Yra tos biurokratijos, yra daug visokiausių pažymų. Aišku, pati paraiška nėra labai sudėtinga, tačiau pats procesas užima ilgą laiką.

Panašiomis istorijomis dalijosi ir regiono merai. Anot jų, vienoms šeimoms būsto įsigyti neleidžia finansinės galimybės, kitoms – tik ką atšvęstas gimtadienis ar biurokratijos voratinklis.

„Ne kiekvienam yra finansinės galimybės. Netgi turiu pavyzdį – šeima lyg ir jauna būtų, bet vienas iš asmenų jau vyresnis ir tos paramos negalėjo gauti. Labai įvairių atvejų yra“, – teigė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

„Yra tos biurokratijos, yra daug visokiausių pažymų. Aišku, pati paraiška nėra labai sudėtinga, tačiau pats procesas užima ilgą laiką. Kaip ir minėjau, tie visi procesai nėra palankūs šeimai“, – kalbėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.

Nenori girdėti kai kurių problemų

Sulaukusi pliūpsnio skundų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskubo keisti tvarką. Šeimoms žada sutrumpinti būsto pardavimo terminą ir palengvinti įsigijimo procesus.

Tai yra didžiulė skriauda. Kodėl į kurortus negali atvykti jaunos šeimos ir kurtis ten? Mums taip pat reikalingi jauni mokytojai, jauni gydytojai.

„Atsižvelgiant į tai, kad socialinis, ekonominis gyvenimas yra pakankamai intensyvus, atsirado poreikis palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms ir sudaryti galimybę parduoti būstą neišlaikant jo savo nuosavybėje dešimt metų, kaip yra šiuo metu“, – tikino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Asta Masiukienė.

Tačiau kol vienos problemos taisomos, kitų ministerija girdėti nenori. Jaunos šeimos pasipiktinusios, kad būsto negalima įsigyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir užmiestyje. O pakilus nekilnojamojo turto kainoms, šiemet už borto liko tokie miestai kaip Tauragė ar Utena.

„Mes daug diskutavome ta tema ir galbūt neatrodo visur logiška, bet aš suprantu, kad kažkokį rodiklį vis tiek reikia nusistatyti“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

„Kai kyla klausimas apie Uteną, apie Tauragę, žinoma, tuos procentus visada galime peržiūrėti, bet šitos diskusijos nėra tokios paprastos Seime, nes yra įvairiausių nuomonių“, – šnekėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Žada diskusiją

Ne pirmus metus skaičiuojančia sistema nepatenkinti ir kitų savivaldybių vadovai.

„Tai yra didžiulė skriauda. Kodėl į kurortus negali atvykti jaunos šeimos ir kurtis ten? Mums taip pat reikalingi jauni mokytojai, jauni gydytojai. Mes manome, kad reikia peržiūrėti šituos įstatymus, kad būtų galima visose savivaldybėse žmonėms kompensuoti tas įsikūrimo išlaidas“, – komentavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė daug nusiskundimų negirdėjusi, tad jei merai ir jaunos šeimos išsakys galimas problemas, atsiras ir pokyčių.

„Aš manau, kad reikia peržiūrėti visus tuos reglamentavimo dalykus, kurie gali turėti administracinių trukdžių ir kliūčių. Tikrai visi aprašai yra koreguotini. Diskutuosime, o jeigu reikės papildomų pokyčių, tai juos inicijuosime“, – teigė M. Navickienė.

Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad tokia tvarka nėra reikalinga, o ir regione naujų būstų statyti nepasimoka.

„Tie patys vilniečiai, sugalvoję pasinaudoti parama ir išsikraustę, tarkime, į Molėtus ar Elektrėnus, toliau važinėja į Vilnių kiekvieną dieną. Manau, toks skatinimas yra visiškai netikslingas, nes žmogus dirbtinai persikelia. Mums, kaip didesniems vystytojams, į tokius miestus sunku eiti, nes jeigu ten pastatysime daugiabutį, o poreikis tik dešimties būtų, tai jis yra per mažas“ – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas Mindaugas Vanagas.

Parama būstui nuo programos pradžios pasinaudojo virš 3 tūkst. jaunų šeimų. Didžiausia dalis šeimoms skirtų subsidijų buvo suteikta pirmajam būstui pirkti, likusi – statyboms užbaigti.