Neramios dienos odontologams. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsirinko mažai mokesčių sumokančias įmones ir jose rengia reidus. Inspektorių teigimu, kai kuriose įmonėse sumokamų mokesčių dydis šoktelėjo net penkis kartus.

Įtartini vargšai

Privačiai dirbantys medikai, ypač odontologai, nurodo gaunantys  menkas pajamas, tačiau po mokesčių inspektorių vizitų padėtis pasikeičia: gerokai padidėja ir gydytojų atlyginimai, ir įmonių pajamos. Pastarosiomis savaitėmis eilinis kliento skambutis užsiregistruoti vizitui pas odontologą gali reikšti VMI inspektorių vizitą.

Kauno medikai pasakojo, kad inspektoriai ėmėsi savotiškų gudrybių. Pirmiausia odontologas sulaukia tariamo kliento skambučio. Pacientui pasiūloma rezervuoti laiką po dviejų savaičių, nes didelė klientų eilė. O juo apsimetęs inspektorius jau žino, kad odontologas, kuriam skambina, pagal pajamas ir mokamus mokesčius, vos suduria galą su galu.

Prieš keletą mėnesių VMI pradėjo projektą "Balti chalatai". Po didinamuoju stiklu – ne tik odontologai, bet ir privačios sveikatos priežiūros įmonės, veterinarai.
Atrinko rizikingiausias

Projekto "Balti chalatai" vadovė, VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė patvirtino, kad iki metų pabaigos ketinama patikrinti 300 rizikingiausių privačių medicinos įstaigų.

Prieš pradėdama aktyvius kontrolės veiksmus, Mokesčių inspekcija atliko privačios medicinos sektoriaus įmonių duomenų analizę. "Surinkti pirminiai duomenys parodė, kad beveik trečdalis privačių medicinos įstaigų sumoka iki 3 proc. mokesčių nuo visų savo pajamų, kai kitos tam skiria bent kelis kartus daugiau lėšų", – aiškino V.Kulvinskienė.

Pasak projekto vadovės, inspektoriai siekia nustatyti, kodėl įmonės, panašios savo dydžiu, samdomų žmonių skaičiumi, sumoka į biudžetą skirtingas pinigų sumas.

Be to, prieš atsirenkant rizikingąsias įmones buvo atsižvelgta ir į pasitikėjimo linija gaunamus pranešimus apie pajamų neapskaitymą, paslaugos apmokėjimą patvirtinančio kvito neišdavimą ar nelegalų darbą.

Migloti mokesčiai

Lietuvos odontologai nesidžiaugia šia VMI akcija, tačiau ir dėtis nelabai turi kur. "Jeigu kyla įtarimų, mokesčių inspekcija turi reaguoti, – sutiko Gydytojų odontologų draugijos pirmininkas Marijus Aleksiejūnas. – Tas mokesčių surinkimas ir mokėjimas – miglotas".

Anksčiau odontologas, pradėdamas dirbti privačiai, mokėdavo patentą, ir valstybė iš karto gaudavo visus mokesčius. Panaikinus šią mokesčių administravimo praktiką, valstybė paleido iš rankų kontrolę. Dabar odontologas privalo įkurti individualią įmonę arba uždarąją akcinę bendrovę.

"Pakeitus mokesčių surinkimo modelį į ankstesnį, nebūtų odontologai, veterinarai ar kiti privačios medicinos atstovai juodinami, kad esą nemoka mokesčių", – įsitikinęs M.Aleksiejūnas.

Įžeidžiantis pavadinimas

Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pastebėjo, kad šiuo metu mažos odontologinės priežiūros įstaigos, kuriose dirba 1–2 specialistai, privalo turėti finansininką, kuris dirba ir kitose įmonėse, todėl  ne visada būna šalia. Todėl pačiam gydytojui odontologui reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą, kurios pagrindų besimokydamas medicinos universitetuose negavo.

Odontologai piktinasi neprofesionaliu mokesčių administratoriaus darbu – esą jie atvyksta neturėdami pavedimo, nesilaiko Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, atlikdami mokesčių tyrimą, mokesčių ar operatyvinį patikrinimą, taip pat nesilaiko dokumentų paėmimo tvarkos.

Žeidžia odontologus ir projekto pavadinimas "Balti chalatai". "Sukuriamas įspūdis, kad visi medikai, nešiojantys baltus chalatus, patenka į vadinamąsias rizikos grupes, galimai nesąžiningai mokančias valstybei mokesčius. Gal tai ne tik baltųjų chalatų problema, bet visos mokesčių surinkimo sistemos", – teigė A.Šeikus.

Išaugo pajamos

VMI, įvertinusi surinktą informaciją, nustatė rizikingiausias privataus medicinos sektoriaus įmones, jau atliko 100 įvairių kontrolės veiksmų ir apskaičiavo šimtus tūkstančių litų įvairių mokėtinų mokesčių.

"Pirmieji projekto "Balti chalatai" kontrolės rezultatai rodo, kad kai kuriose patikrintose įmonėse apskaitoma tik maža pajamų dalis, – pabrėžė projekto vadovė V.Kulvinskienė. – Pastebėjome, kad po inspekcijos darbuotojų vizito privačių sveikatos priežiūros, veterinarijos ar odontologijos paslaugas teikiančių klinikų ir kabinetų deklaruojamų pajamų dydis vidutiniškai ūgtelėjo iki 70 proc., o atskirais atvejais išaugo net ir 5 kartus."

Atlyginimai vokeliuose?

Mokesčių inspekcijos darbuotojai dažniausiai susiduria su įmonėmis, kurios neapskaito visų gautų pajamų arba nepagrįstai padidina sąnaudas, įmonių darbuotojams mokamas mažas vidutinis darbo užmokestis, kartais net mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl kyla įtarimų, kad kita dalis galimai mokama vokelyje, daroma įvairių buhalterinės apskaitos pažeidimų.

VMI tvirtina, kad projektas labiau prevencinis, tačiau įmonėse nustačius mokesčių įstatymų pažeidimų gali būti pradėtas mokesčių patikrinimas. Tuo atveju mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neatsižvelgiant į mokėtojo paaiškinimus.

Tokiu atveju mokesčių vengusios įmonės turės sumokėti visus priskaičiuotus mokesčius bei delspinigius, joms taip pat gali grėsti bauda iki 50 proc. nuo nesumokėtų mokesčių.