Lietuvoje šiuo metu veikia 1328 įmonės, kurių 100 proc. akcininkai yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai bei įmonės: 658 įmones valdo Rusijos, o 670 – Baltarusijos kapitalas. Prieš metus jų buvo atitinkamai 1368 ir 1068.

„Okredo“ vadovė Gerda Jurkonienė sako, kad karas Ukrainoje smarkiai pakeitė verslo požiūrį į rytinių kaimynių, ypač Rusijos, kapitalo įmones – Lietuvos įmonės aktyviai ieško informacijos apie savo partnerius, tikrina jų verslo sąsajas su diktatorių valdomų šalių kapitalu.

„Turiu pagirti Lietuvos įmones, nes nemaža jų dalis pertvarkė savo vidinius rizikų vertinimo procesus, įtraukė privalomą partnerių patikrą dėl galimų verslo sąsajų su rusišku ar baltarusišku kapitalu ir sėkmingai išvengė reputacinių rizikų“, – pranešime sakė G. Jurkonienė.

Rusijos kapitalo įmonėse per metus darbuotojų sumažėjo du kartus iki 558, jiems mokamas vidutinis 1444 eurų darbo užmokestis, tuo metu baltarusiško kapitalo įmonėse darbuotojų padaugėjo 10 proc. iki 1399, jų atlygis siekia 1497 eurus.

540 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonių yra įdarbinę bent vieną darbuotoją, 32 įmonėse dirba daugiau nei 10 darbuotojų, o didžiausioje – Baltarusijos kapitalo bendrovėje – dirba 129 žmonės.

Dalis anksčiau veikusių Rusijos ir Baltarusijos kapitalo įmonių buvo išregistruotos ar likviduotos, tačiau yra ir tokių, kurios dalį akcijų perleido kitiems asmenims ar įmonėms, todėl duomenys apie jų kapitalo kilmę viešai tapo nebeprieinami. Tokių įmonių, galimai paslėpusių pagrindinę kapitalo kilmę, nuo 2022 metų vidurio yra apie 50.

„Situacija, kuomet įmonių kapitalo kilmės nėra galimybių sužinoti, nėra nauja. Duomenys apie įmonių akcininkus, kai jų yra daugiau negu vienas, saugomi po devyniais užraktais, tad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus verslas neturi galimybių tinkamai įvertinti kylančių rizikų“, – sakė G. Jurkonienė.

443 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės veikia prekybos bei remonto srityse, 164 teikia transporto ir sandėliavimo paslaugas, 135 užsiima profesine, moksline, technine veikla.