„Manau, kad didelių pakeitimų (mokesčių paketo, kuriam pritars Vyriausybė – BNS) tikrai nebus, gal viena kita detalė. Kartais diskutavome, kad kai ką galbūt galėtų patikslinti Seimas, (...) bet tai kosmetiniai pataisymai, jei jie bus, patikslinimai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas.

„Tikrai pakankamai daug diskutavome tiek tarpusavyje, tiek su socialiniais partneriais. Tų pakeitimų nuo pirmųjų pasiūlymų, to suartėjimo, kompromiso, man atrodo, jau daug yra įvykę“, – kalbėjo jis.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos dar balandžio viduryje parengtą ir vėliau koreguotą kai kurių mokesčių pakeitimų paketą. Jai pritarus įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui. Valdantieji siekia, kad pakeitimai būtų priimti iki liepos, kad galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

J. Oleko teigimu, dabartinė valdančioji dauguma norėtų išvengti praėjusią kadenciją susiklosčiusios situacijos, kai mokesčių pakeitimus ankstesnė Vyriausybė „svarstė ketverius metus ir visada tvyrojo įtampa“.

Visą praeitą kadenciją buvo kalbos apie mokesčių pakeitimus, dėl ko nepavyko susitarti. Tada, man atrodo, pritrūko ryžto, dabar to ryžto yra daugiau.

„Visą praeitą kadenciją buvo kalbos apie mokesčių pakeitimus, dėl ko nepavyko susitarti. Tada, man atrodo, pritrūko ryžto, dabar to ryžto yra daugiau. Todėl galime tikrai paaiškinti žmonėms kiekvieną sprendimą ir jį priimti“, – teigė socialdemokratas.

Jo teigimu, keisti mokesčių sistemą reikia siekiant didinti finansavimą gynybai bei socialinėms paslaugoms.

„Aplinka Lietuvos saugumo tikrai gerėja (...). Antras dalykas, reikia pagerinti ir žmonių gyvenimą, socialinį gyvenimą, ir sveikatos paslaugų sustiprinimą (...). Turime tą ir negalime tų lėšų, reikalingų socialinėms reikmėms, nukreipti kažkur tai į gynybą. Todėl reikalingi mokesčiai, kad surinktume papildomai“, – kalbėjo J. Olekas.

Mokesčių paketą ne kartą kritikavo verslas, antradienį dar kartą viešai paraginęs stabdyti „žalingą mokesčių reformą“. Verslo atstovai kartoja pritariantys Vyriausybės siūlymui dar 1 proc. punktu – iki 17 proc. – didinti pelno mokestį, tačiau su sąlyga, kad sprendimai dėl mokesčių pakeitimų būtų atidėti bent iki rudens.

Be to, jie kartoja ankstesnį savo siūlymą 1 punktu iki 22 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Savo ruožtu senjorų bei skurdo mažinimo organizacijų atstovai siūlo dar labiau didinti pelno ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčius.

Dėl mokestinių pakeitimų valdantieji tarėsi nuo kovo, kai į pirmąjį posėdį susirinko speciali koalicijos darbo grupė. Vis dėlto, dalis Seimo opozicijos abejoja, kad koalicijos partneriai turi vieningą poziciją dėl mokesčių.

Finansų ministerija siūlo įvesti naują 25 proc. GPM tarifą šalia jau esančių 20 ir 32 proc. tarifų, keisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, 1 proc. punktu iki 17 proc. didinti standartinį pelno mokesčio tarifą, akcizais apmokestinti saldintus gėrimus, kitus pakeitimus.

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 metais planuojama į valstybės ir savivaldybių biudžetus papildomai surinkti 248,7 mln. eurų, 2027 metais – 624,6 mln. eurų.