Apklausos duomenimis, didžioji dauguma (55 proc. lietuvių ir latvių bei 59 proc. estų) respondentų teigia jau turintys nuosavą būstą. Ekonomisto teigimu, toks didelis jau įsigijusių savo būstą gyventojų skaičius atspindi gyventojų stabilų finansinį pagrindą ir didėjančias galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą.

„Šią teigiamą tendenciją lemia kelios priežastys. Visų pirma, 2024 m. Lietuvoje vidutinis atlyginimas augo sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos, todėl būstų įperkamumas didėjo. Be to, paskolos turėtojams palanku, kad pastaruoju metu mažėja EURIBOR palūkanų normos, o tai leidžia kas mėnesį skirti mažesnę dalį pajamų paskolos grąžinimui“, – teigė A. Izgorodinas.

Tuo metu vidutiniškai ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų neturi pakankamai pajamų savo būstui įsigyti: 19 proc. estų, 16 proc. lietuvių ir tiek pat latvių nurodo, kad didelė pradinio įnašo suma stabdo juos nuo tokio sprendimo. Be to, 16 proc. latvių kaip svarbią priežastį įvardija ir neužtikrintumą dėl ateities, todėl šį stambų pirkinį atidėlioja.

Apklausos duomenys rodo, kad daugiau vyrų (59 proc.) nei moterų (51 proc.) jau turi nuosavą būstą. O nepakankamas pajamas ir per didelę pradinio įnašo sumą kaip būsto neįsigijimo priežastis dažniau įvardija moterys – atitinkamai 25 proc. ir 21 proc., palyginti su vyrų 22 proc. ir 12 proc.

Tačiau praėjusių metų lapkritį banko atlikta apklausa parodė, kad lietuviai finansines perspektyvas vertina optimistiškai. Beveik trečdalis (28 proc.) respondentų tikėjosi, kad jų finansinė padėtis per artimiausius 6 mėnesius pagerės.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gruodį. Internetinės apklausos būdu apklausta mažiausiai po 500 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.