„Ši situacija reikalauja glaudaus dialogo su turizmo sektoriumi ir greito reagavimo. Darbo grupė užtikrins nuoseklų informacijos apsikeitimą, rizikų vertinimą ir bendrų sprendimų paiešką, kad kelionių organizavimo verslas galėtų reaguoti ir kartu spręsti kylančius iššūkius“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė.

Darbo grupė vertins informaciją apie oro erdvės apribojimų ir kitų trikdžių poveikį turizmo verslui, teiks siūlymus dėl veiksmų ir sprendimų, pranešė ministerija.

Darbo grupėje dirbsianti Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad situacija yra sudėtinga, skrydžių vėlavimas ar atšaukimas paveikia ne tik keliautojus, bet ir kelionių organizatorius bei oro bendroves, kurios patiria nuostolių.

Asociacijos vadovė tikisi, kad darbo grupė ras sprendimų, kaip padėti kelionių organizatoriams.

„Šiuo metu situacija yra visiškai nekontroliuojama ir nepriklausoma nuo paties verslo. Norėtųsi ir didesnio galbūt valdžios, valstybinių institucijų įsitraukimo, dialogo. Norėtųsi žinoti apie sprendimus, galbūt turėti kažkokius savalaikius sprendimus“, – BNS sakė M. Plepytė-Rainienė.

„Norėtųsi tikėti, jog darbo grupėje pavyks rasti pasiūlymus, kaip iš tiesų būtų galima operatyviai spręsti susiklosčiusią situaciją ir galbūt prieiti prie kažkokių kompensacinių nuostolių padengimo modelių. Apie kažkokias kompensacijas, matyt, mes sunkiai galime galvoti, bet priemonė, kuri galėtų padengti kelionių organizatorių patirtas išlaidas, manau, būtų tikrai labai puikus ir sveikintinas žingsnis“, – pridūrė ji.

M. Plepytės-Rainienės teigimu, kol kas sudėtinga įvertinti, kiek nuostolių jau patyrė kelionių organizatoriai.

„Tai yra labai kompleksiškai susidedanti suma. Sutartys pasirašomos kelionių organizatorių su oro vežėjais. Ir pagal tas sutarties sąlygas matoma, kaip nuostoliai yra skirstomi. Galbūt juos visiškai prisiima oro vežėjas. Galbūt yra dalinama per pusę. Galbūt yra skaidoma ir tik trečdalis patirtų nuostolių yra priskiriama kelionių organizatoriams“, – sakė ji.

Asociacijos vadovė teigė, kad kelionių organizatoriai kol kas nekoreguoja savo būsimų kelionių planų, nes perkelti skrydžius į kitus šalies oro uostus sudėtinga, tačiau rizikos yra vertinamos.

„Bendradarbiaujama ir su Lietuvos oro uostais, kalbama apie galimybes, bet turime suprasti, jog imti ir perkelti skrydžius čia ir dabar į kitus Lietuvos oro uostus, kuriuos turime dar du, – tai yra Kaunas ir Palanga – yra sudėtinga, nes mes turime ir infrastruktūrą, turime turėti pakankamą darbuotojų skaičių“, – BNS aiškino asociacijos vadovė.

Grupėje dar dirbs Lietuvos kelionių verslo asociacijos, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei „Keliauk Lietuvoje“ atstovai, o vadovaus G. Burokienė.

Esant poreikiui į grupės darbą gali būti kviečiami ir kitų institucijų ar organizacijų ekspertai.

BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.