Įžiebė karštų diskusijų
Vyriausybė, siekdama sušvelninti trąšų ir degalų brangimo krizės padarinius, prie Lietuvos žemės ūkiui skirtos beveik 10 mln. eurų ES paramos skyrė tokio paties dydžio nacionalinį finansavimą. Taip padvigubinta ūkininkams skirta parama ir užtikrinamas skubios pagalbos paketas šalies žemės ūkiui.
Buvo skelbiama, kad parama bus skiriama ūkiams ir žemės ūkio sektoriaus dalyviams, kuriuos labiausiai paveikė trąšų, energijos (ypač degalų) kainų augimas arba abiejų šių veiksnių sukelti ekonominiai padariniai. Patys ūkininkai, paklausti apie 20 mln. eurų dalybas, skeptiški: tai tokia maža suma, kad ji vargu ar palengvins žemdirbių dalią. Vis dėlto kiekvienas pripažįsta: geriau, kai duoda, o ne kai atima.
Vėliau buvo patikslinta, kam konkrečiai bus dalijama parama. Paskelbus žinią, prasidėjo didelės ir karštos diskusijos.
Kas negautų paramos?
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Marijampolės rajono šeimos ūkyje mėsinius galvijus auginanti Eglė Markevičiūtė bene pirmiausia sureagavo į ministerijos siūlymą. Ji viešai išplatino pranešimą su abejone, ar tie pinigai tikrai pasieks tuos, kuriems jų labiausiai reikia, ir ar jie bus padalyti teisingai. „Nors konkreti paramos suma ūkiui gali būti nedidelė, 20 mln. eurų paskirstymo principas turi būti nuoseklus, teisingas ir pagrįstas. Jei valstybė deklaruoja siekį stiprinti gyvulininkystę, vietos maisto gamybą, regionų gyvybingumą ir šeimos ūkius, šie prioritetai turi atsispindėti ir paramos taisyklėse.“
Ūkininkei abejonių sukėlė paviešintas projektas, kaip bus paskirstyti pinigai. Pagal projektą, skubi finansinė parama nebūtų mokama už deklaruotas daugiametes pievas ir ganyklas bei žolinių augalų mišinius, kuriuose vyrauja ankštiniai augalai. Dėl to mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir kitus ūkinius gyvūnus, išskyrus pienines karves, laikančių ūkių valdytojai gali nepatekti tarp paramos gavėjų.
Valstybė reikalauja pievas išlaikyti ir prižiūrėti, tačiau, rengiant skubios paramos schemą, tokius plotus naudojančius gyvulininkystės ir mišrius ūkius galima palikti už paramos ribų.
Esminiai klausimai
E. Markevičiūtė kelia paprastą, tačiau esminį klausimą: kuo, išaugusių degalų, pašarų, technikos, energijos, vandens, veterinarijos ir kitų gamybos sąnaudų požiūriu, iš esmės skiriasi pieno gamybai laikoma karvė nuo mėsinei galvijininkystei laikomos karvės? Abiejų krypčių ūkiai gamina maistą, prižiūri gyvulius, ruošia pašarus ir naudoja techniką bei energiją. Todėl skirtingas jų traktavimas paramos schemoje turėtų būti aiškiai ir ekonomiškai pagrįstas.
Klausimų kelia ir sprendimas neįtraukti daugiamečių pievų ir ganyklų į paramos skaičiavimą. Ūkininkai jas naudoja gyvuliams ganyti ir pašarams ruošti, kartu privalėdami laikytis jų išsaugojimo reikalavimų. E. Markevičiūtė atkreipia dėmesį į 1 GAAB standartą, nustatantį pareigą išlaikyti daugiametes pievas ir ganyklas, ir 9 GAAB standartą, ribojantį, aplinkosaugos požiūriu, pažeidžiamų daugiamečių žolynų paskirties keitimą „Natura 2000“ teritorijose.
Ji taip pat nurodo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus natūralių pievų ir ganyklų naudojimo apribojimus – jų negalima suarti, persėti ar kitaip keisti jų būklės. Taip susidaro paradoksali situacija: valstybė reikalauja pievas išlaikyti ir prižiūrėti, tačiau, rengiant skubios paramos schemą, tokius plotus naudojančius gyvulininkystės ir mišrius ūkius galima palikti už paramos ribų.
Ūkininkės nuomone, taip neturėtų būti. Ūkiai, kurie dėl gamtosauginių ir kitų privalomų reikalavimų turi mažiau ūkinės veiklos pasirinkimo laisvės, patiria papildomų išlaidų ir gali prarasti dalį pajamų. Į tai turėtų būti atsižvelgiama skirstant paramą.
Nesupriešintų žemdirbių
E. Markevičiūtė siūlo koreguoti Žemės ūkio ministerijos parengtą projektą ir numatyti, kad parama būtų skaičiuojama ir aktyviai gyvulininkyste užsiimantiems valdų valdytojams už pagal tiesioginių išmokų taisyklių reikalavimus deklaruotus daugiamečių pievų, ganyklų ir kitus pašarinių kultūrų plotus, įskaitant DGP, AGP ir ŽMI naudmenas. Prieš priimant galutinį sprendimą, jos nuomone, būtina išgirsti visų socialinių partnerių argumentus ir aiškiai pagrįsti, kodėl vienos gyvulininkystės kryptys remiamos, o kitos – ne. Taip pat svarbu, kad valstybės parama nesupriešintų ūkininkų ir nesudarytų nevienodų konkurencijos sąlygų: vienas gyvulininkystės ūkis paramą gautų, o kitas, patiriantis panašias sąnaudas, jos negautų vien dėl gamybos krypties ar deklaruojamų plotų kodo.
Nėra mažiau svarbių
Svarbus ir degalų sąnaudų argumentas. E. Markevičiūtė remiasi valstybės nustatytomis gazolių normomis: pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų produkcijai gaminti, nustatyta 125 l 1 ha norma, o galvijams – 128 l santykinio gyvulio vienetui norma. Jos vertinimu, tai rodo, kad pati valstybė pripažįsta reikšmingą degalų poreikį tiek pievoms prižiūrėti, tiek galvijams laikyti. Jei skubios paramos tikslas – bent iš dalies kompensuoti degalų ir kitų gamybos išteklių pabrangimą, mėsinės gyvulininkystės ir mišrių ūkių neįtraukimas kelia pagrįstų abejonių.
Ūkininkų, kurie prižiūri daugiametes pievas, gamina pašarus ir laiko gyvulius, negalima laikyti mažiau svarbiais vien dėl pasirinktos gyvulininkystės krypties. Jie neturėtų likti už jiems reikalingos skubios paramos ribų.
Kriterijai kelia klausimų
Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) taip pat kreipėsi į žemės ūkio ministrą, reikalaudami aiškumo dėl 19,576 mln. eurų paramos Lietuvos ūkininkams skirstymo. Rašto kopija pateikta ir ministrui pirmininkui. Žemdirbių savivaldos organizacijai kyla abejonių, ar pasirinkti kriterijai pakankamai pagrįsti ekonominiais skaičiavimais ir atspindi realius skirtingų ūkių poreikius.
ŽŪR vertinimu, vien deklaruojamas žemės plotas ar pieninių karvių skaičius ne visada parodo tikrąją ūkio ekonominę padėtį. Skirtingų žemės ūkio šakų sąnaudos, veiklos pobūdis ir finansinės galimybės labai skiriasi.
Ministerijos siūlomame modelyje numatytos 300 ha ir 300 pieninių karvių ribos. ŽŪR prašo paaiškinti, kokiais skaičiavimais jos pagrįstos ir kodėl pasirinkti būtent tokie dydžiai, nes juk Europos Komisija nenustatė prievolės paramą skirstyti pagal deklaruotų hektarų ar pieninių karvių skaičių.
Kaip kiti sektoriai?
Augalininkystės ir pienininkystės ūkiai – tik dalis Lietuvos žemės ūkio. Didesnės gamybos sąnaudos slegia ir mėsinių galvijų augintojus, kiaulių augintojus, avių augintojus, daržininkus, sodininkus ir uogininkus.
Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar pagalbos skirstymo sistema pakankamai atsižvelgia į šių ūkių specifiką?
ŽŪR dar rugpjūtį pateikė alternatyvų pasiūlymą – paramą skirstyti atsižvelgiant į žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio normas. Organizacijos nuomone, toks būdas leistų geriau įvertinti skirtingų žemės ūkio veiklų mastą ir sąnaudų intensyvumą.
Žemės ūkio rūmai taip pat ragina viešai paskelbti ekonominius skaičiavimus, numatomą paramos gavėjų skaičių ir lėšų pasiskirstymą tarp skirtingų sektorių.
Skaidrumas – ne formalumas
ŽŪR kelia klausimų ir dėl socialinių partnerių įtraukimo į sprendimų priėmimą. Organizacija pabrėžia, kad nepritarė ministerijos pasiūlytam paramos paskirstymo modeliui, todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie tariamą vienbalsį pritarimą, jos vertinimu, neatspindi tikrosios diskusijų eigos.
Žemdirbių atstovai tikisi, kad jų pateikti pasiūlymai bus ne vien išklausyti, bet ir išsamiai įvertinti, o pasirinkti sprendimai – pagrįsti konkrečiais argumentais.
Beveik 20 mln. eurų nėra suma, kurią būtų galima skirstyti vadovaujantis vien patogiais administraciniais kriterijais. Tai viešieji pinigai, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas paramos modelis, kas iš jo laimės ir kam gali būti sudarytos nepalankesnės sąlygos.
ŽŪR ragina ministrą susitikti su 40 organizacijų vienijančios žemdirbių savivaldos taryba ir jos narių atstovais, aptarti ne tik paramos paskirstymą, bet ir ilgalaikius Lietuvos žemės ūkio iššūkius: šeimos ūkių gyvybingumą, ūkių konkurencingumą, kartų kaitą ir kaimo ateitį.
Ūkininkams svarbu ne vien tai, kokia pinigų suma numatyta paramai. Ne mažiau svarbu, ar jos skirstymo taisyklės bus aiškios, vienodai suprantamos ir pagrįstos realia žemės ūkio situacija. Skaidrus sprendimų priėmimas ir tikras dialogas su žemdirbių organizacijomis galėtų padėti užtikrinti, kad finansinė pagalba pasiektų tuos ūkius, kuriems jos labiausiai reikia.
Ragina išgirsti visus
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ministro pasirinktoje kryptyje pasigenda dėmesio didelei Lietuvos daliai – nederlingose žemėse ūkininkaujantiems ūkininkams. Jos vertinimu, jų mažesnės pajamos ir ribotos veiklos alternatyvos turi būti vienas svarbiausių paramos poreikio vertinimo kriterijų.
„Jau nuo pirmųjų ministro sprendimų pasigendu noro išgirsti nederlingose žemėse ūkininkaujančius ūkininkus. Lietuvos žemės ūkiui skiriami milijardai turi mažinti galimybių skirtumus tarp regionų. ES paramos paskirtis negali būti suprantama kaip stambiųjų žemvaldžių pelno didinimas. Pagalba gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms skirta papildomoms sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti, todėl pirmiausia turime vertinti ūkius, kuriems objektyviai sunkiausia išlikti. Dabar didžiausia pristatyto skubios pagalbos paketo dalis numatoma augalininkystei, įskaitant grūdininkystę, išmoką skaičiuojant už plotą iki 300 ha. Pievose galvijus ganantis ūkis lieka be šios pagalbos. Vienodas tarifas už 1 ha šio netolygumo neišsprendžia, kai toks ūkininkas apskritai neįtrauktas į gavėjų sąrašą“, – viešai išplatintame pranešime sako D. Karalevičienė.
Europos Komisija aiškina, kad išmokos gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčioms vietovėms kompensuoja dėl šių sąlygų patiriamus trūkumus ir padeda išvengti žemės apleidimo. Sąjungos vertinimu, būtinybė įvertinti nevienodas ūkininkavimo sąlygas turi atsispindėti ir sprendžiant, kuriems ūkiams skubios pagalbos reikia labiausiai.
Pagal ŽŪM viešai pristatytą skubios pagalbos modelį, apie 16,6 mln. eurų numatyta paramai už tinkamus augalininkystės plotus, o apie 3 mln. eurų – už pienines karves. LŠŪS prašo parodyti, kokia pagalbos dalis pasiektų nederlingose vietovėse veikiančius ūkius, ir pateikti jų įtraukimo į paramos schemą alternatyvą.
Naujausi komentarai