Pereiti į pagrindinį turinį

Pasaulis neišmoko ankstesnių krizių pamokų

2009-01-08 09:00
Pasaulis neišmoko ankstesnių krizių pamokų
Pasaulis neišmoko ankstesnių krizių pamokų / Gedimino Bartuškos nuotr. Pamokos: J.Muehlfeito manymu, iš dabartinės krizės labiausiai pasimokyti turėtų finansų institucijos – negalima be galo didinti rinkos dalies pamiršus ilgalaikį pelningumą.

Jo mokytojas buvo pats Billas Gatesas. Šešiolika metų jis nuosekliai kopė karjeros laiptais – atsakomybė už bendrovės veiklą dviejose, vėliau 31-oje, galop beveik 90-yje šalių. Dabar 46-erių Janas Muehlfeitas eina "Microsoft" valdybos pirmininko pareigas Europoje.

Finansų institucijos nepasimoko nei iš savo, nei iš kitų klaidų, teigia J.Muehlfeitas. Tokią progą jos turėjo per 2001-ųjų "dot-com" krizę, bet ją praleido.

Prieš naujuosius metus Lietuvoje viešėjęs ilgametės patirties vadovauti turintis svečias dalijosi savo sėkmės receptais versle. Nors J.Muehlfeitas prisipažino su pasaulinio masto krize susiduriantis pirmą kartą, būsimus metus jis vertina optimistiškai – jau jų pabaigoje turėtume išvysti pirmuosius pasaulinės ekonomikos atsigavimo ženklus.

– Pasaulį ištikusi krizė neaplenkė ir informacinių technologijų (IT) – kelerius metus sparčiai augęs kompiuterių pardavimas 2008-ųjų pabaigoje ėmė kristi. Kaip ekonomikos nuosmukį rengiasi ištverti "Microsoft"?

– Akivaizdu, kad dabar jokia bendrovė nėra atspari krizei. Be abejo, kompiuterių pardavimas visame pasaulyje lėtės, tačiau mūsų klientai dabar šneka apie du dalykus: kaip galima sumažinti išlaidas ir kaip padidinti įmonės produktyvumą. Siūlome daug ir įvairių produktų bei paslaugų, padedančių dirbti efektyviau, todėl krizei esame gerai pasiruošę.

Ateityje įvairių šalių biudžetai mažės, dėl to valstybių valdovai turės paspartinti daugybę reformų pensijų, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Tai gera žinia IT bendrovėms, nes joms atsivers daugybė naujų galimybių.

– Kokie, jūsų nuomone, veiksniai sukėlė šią krizę?

– Versle svarbūs du elementai – rinkos dalis ir pelnas. Istorija moko, kad reikia siekti abiejų. Kai JAV 2001-aisiais kilo vadinamoji "dot-com" krizė (IT bendrovių krizė – red. past.), daugelis įmonių pagrindinį dėmesį skyrė rinkos daliai, o apie pelną buvo nusprendusios galvoti vėliau. Panašiai atsitiko ir per kreditų krizę.

Ironiška, tačiau šios krizės užuomazgų galima ieškoti buvusioje krizėje, kai norėdamas paspartinti ekonomikos atsigavimą tuometis JAV Federalinio rezervų banko vadovas Alanas Greenspanas sumažino palūkanų normas. Rinką užplūdo daugybė pinigų, kurie buvo nukreipti į nekilnojamojo turto sektorių. Tai galima pavadinti netgi savotiška programa, kurios šūkis: "Kiekvienam – po namą." Kai pinigai pradedami skolinti ekonomiškai silpniausiai visuomenės daliai, bankai ir kitos institucijos turi būti itin atsargios. Tačiau finansų institucijos buvo suinteresuotos didinti rinkos dalį ir į grėsmes dėmesio nekreipė.

Pasaulinė krizė turėtų būti tokia pati pamoka, kokia IT bendrovėms buvo "dot-com" krizė. Rinkos dalį gali didinti tik tuomet, kai esi tikras, jog pakankamai pelno užtikrina jau užimama rinkos dalis. Gaila, tačiau finansų institucijos sunkiai mokosi iš savo klaidų. Nors taikomi pažangūs skaičiavimo modeliai, pagrįsti 15–20 metų duomenimis, tačiau neįvertinamos emocijos ir rinkos psichologijos veiksnys.

Pagal optimistinį scenarijų tikimasi, kad ekonomika ims atsigauti paskutinį 2009-ųjų ketvirtį. Kai kurios Vidurio Europos šalys recesijos išvengs, jų ekonomika po truputį augs ir toliau. Lietuva turėjo tam tikrų problemų jau prieš prasidedant krizei, tad manyčiau, jos ekonomikai atsigauti prireiks daugiau laiko.

– Ką patartumėte šalies verslininkams, kurie galbūt pirmą kartą susiduria su tokio masto sunkumais?

– Manau, svarbiausi dalykai versle ir toliau lieka tie patys. Reikia tęsti investicijas į darbuotojus, ieškoti būdų, kaip didinti rinkos dalį vietoje, jeigu įmanoma ir kitose šalyse, bei užsitikrinti pakankamai piniginių lėšų. Šiuo metu grynieji pinigai – didelis pranašumas, nes yra verslų, kuriuos, turint grynųjų, galima itin pigiai įsigyti.

Tas pats ir akcijų rinkoje. Dabar veikiausiai jau esame pačiame dugne, nors kai kurie analitikai sako, kad gal dar krisime 5–10 proc., kai kurie jau pradeda pirkti smarkiai atpigusias akcijas.

Svarbu ir toliau išlikti optimistams. Tikrai nebus taip blogai kaip 1929-aisiais, o pozityvių ženklų išvysime greičiau, negu dabar atrodo.

– Minėjote investicijas į darbuotojus, tačiau tokioje aplinkoje, kai atleidžiami kolegos, žmonės viskuo nusivylę. Kokių priemonių imatės jūs kaip vadovas?

– Visada stengiuosi žmones įkvėpti – paaiškinti jiems, kur esame ir kur ketiname būti ateityje, po dvejų trejų metų. Kaip lyderiui tai ne visuomet lengva. Man asmeniškai pirmą kartą tenka susidurti su pasauline ekonomikos krize.

Kiekvieną dieną mus pasiekia daug neigiamos informacijos, būtent lyderis tą poveikį ir turi sušvelninti. Visuomet stengiuosi rasti jėgų ir paaiškinti darbuotojams, kad ateityje daug galimybių, kad dabar nereikia panikuoti ir kaip jiems elgtis, kaip dirbti. Pavyzdžiui, dabar visiems rekomenduoju mažiau laiko praleisti susirinkimuose bei komandiruotėse ir daugiau dėmesio skirti klientams bei jų poreikiams.

– Ar visuomet lengva žmones įtikinti? Juk į iššūkius ir permainas dažniausiai reaguojama nenoriai.

– Kadangi į "Microsoft" tenka darbinti vis jaunesnius žmones, pastebiu, kad jie nebeklausia, kiek gaus atlyginimo ar kitų naudų, o dažniau domisi, ar galės pakeisti pasaulį dirbdami šioje bendrovėje. Tokių klausimų nesulaukdavau iš tų, kuriuos teko įdarbinti prieš dešimt metų. Manau, ši kartai labiau rūpi pasaulio problemos.

Kartais tenka priimti nelengvus sprendimus, kartais – eiti prieš minią. Svarbiausias dalykas,kurį esu padaręs per savo karjerą: 2003-iaisiais atsistojau prieš "Microsoft" valdybą ir pasakiau, kad jie nesupranta besivystančių šalių rinkų, nes elgiasi taip pat, kaip ir išsivysčiusiose. Tada Steve‘as Ballmeris (dabartinis "Microsoft" vadovas – red. past.) pasakė – jeigu tu jas supranti, sugalvok strategiją ir pristatyk mums.

Pirmoji mano strategija nebuvo sėkminga, tačiau padiskutavęs su bendrovės valdyba ją pataisiau ir antrą kartą pavyko kur kas geriau. Negali tiesiog mesti iššūkio tokiems žmonėms kaip B.Gatesas ar S.Ballmeris ir sakyti, kad jūs nieko neišmanote. Bet vienas "Microsoft" pranašumų tas, kad visada bus suteiktos priemonės ir galios, jeigu žinai, ką reikia daryti. Nieko baisaus pripažinti, kad bendrovė eina klaidingu keliu ir pasitaisyti.

– Jums teko nemažai bendrauti su aukščiausiais "Microsoft" vadovais. Ko iš jų išmokote?

– Praeityje daug dirbau su B.Gatesu, iš jo išmokau dviejų dalykų: jis sakydavo, kad sėkmė yra prastas mokytojas, nes daugiausia išmoksti iš savo klaidų. Ir dar – kad blogos naujienos turi keliauti greitai. Vadinasi, geriau paskelbti apie krizę prieš jai prasidedant.

Kalbant apie dabartinę finansinę krizę, jau 2008-ųjų pradžioje buvo akivaizdu, kad kažkas atsitiks. Politikai tai žinojo, bet tuo metu nesirūpino. Veiksmų imtasi tada, kai griūtis jau buvo prasidėjusi, dabar aiškėja, kad kai kuriais atvejais reakcija buvo perdėta. Todėl blogos naujienos turi keliauti greitai, nes ir stipriausia bendrovė gali patirti nuosmukį, jeigu laiku negauna žinių apie esamą padėtį.

– "Microsoft" yra viena didžiausių korporacijų pasaulyje. Ką reiškia dirbti tokioje bendrovėje?

– "Microsoft" dirbu jau 16 metų, Pardavimo ir rinkodaros departamente ėjau kone visas įmanomas pareigas. Pirmuosius 13 darbo metų užsiėmiau vien gerais rezultatų ir pelno siekimu, dabar sėkmę galiu derinti su asmeniniu pasitenkinimu, nes tai, ką darau, turės ilgalaikį poveikį.

Daugiau kaip pusę laiko praleidžiu su sprendimų priėmėjais, vyriausybių lyderiais, universitetų profesoriais, kartu ieškome sprendimo, ką "Microsoft" per artimiausius penketą–dešimtį metų galėtų nuveikti švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos srityse, kaip galėtume skatinti Europos konkurencingumą. Tad dabar galiu užsiimti ne pardavimu, o rūpintis dideliais iššūkiais, pavyzdžiui, kokia ateityje turėtų būti sveikatos apsaugos, švietimo sistema ar koks kompiuterių vaidmuo mažinant planetos taršą.

– Dažnai galvojama, kad didelė tarptautinė bendrovė ir geros pareigos virsta krūva pinigų. Tačiau pamirštami ne ką mažesni įsipareigojimai. Kaip jūs tvarkotės su jums tenkančia atsakomybe?

– Turiu pripažinti, kad "Microsoft" darbuotojams tikrai nepermoka, o šioje bendrovėje dirbu ne tik dėl pinigų. Jeigu mano tikslas būtų uždirbti kuo daugiau pinigų, veikiausiai būčiau kur nors kitur. Nesupraskite klaidingai – visiškai tuo nesiskundžiu, nes galiu dirbti su daugybe protingų žmonių ir tikėti, kad mūsų kuriamos technologijos duoda naudos.

Kalbant apie atsakomybę, žinoma, finansinė atsakomybė kylant karjeros laiptais smarkiai išauga. Vis dėlto būdas, kaip valdyti atsakomybę, nesikeičia. Sėkmė versle priklauso, o ateityje dar labiau priklausys nuo lyderio gebėjimo atskleisti darbuotojų potencialą. Lyderių nereikėtų painioti su gerais vadovais. Geras vadovas geba atrasti išskirtinius žmogaus talentus ir išnaudoti jo pranašumus. Geras lyderis geba visus suvienyti siekti bendro tikslo.

Svarbiausia pakeisti žmonių požiūrį ir jiems įteigti, kad bet kas, ką jie gali įsivaizduoti, yra įmanoma. Pavyzdžiui, kai B.Gatesas įkūrė "Microsoft", jis turėjo kompiuterio ant kiekvieno stalo viziją. Nors juo mažai kas tikėjo, nes kompiuteriai tuo metu užėmė visą kambarį, jis sugebėjo suvienyti žmones ir jiems perteikti savo idėją.

– Esate gimęs Čekijoje, tuometėje Čekoslovakijoje. Ar įžvelgiate kokių nors jūsų gimtinės ir Lietuvos panašumų?

– Taip, panašumų yra. Naujosios ES šalis, palyginti su Vakarų Europa, turi daugiau potencialo, o jų gyventojai – daugiau energijos. Žmonės šios šalyse kur kas labiau trokšta pradėti savo verslą ir sukurti ką nors inovatyvaus.

Nors Čekijoje gyvena 10 mln. žmonių, o Lietuvoje – apie triskart mažiau, pasauliniame kontekste tai nedidelės šalys, ir abiem galioja ta pati taisyklė: norėdamos ateityje išlikti svarbiomis, jos privalo parduoti idėjas. Jeigu didelės šalys gali naudotis pigios darbo jėgos pranašumu, pas mus tokių galimybių nėra, todėl turime būti pažangesni, naudoti ir kurti daugiau naujovių.


Faktai apie "Microsoft"

Bendrovę 1975-aisiais įkūrė Billas Gatesas ir Paulas Allenas. Abudu jau daugelį metų yra vieni turtingiausių planetos žmonių.

Nuo tada, kai buvo įkurta, bendrovė "užaugino" 12 tūkst. milijonierių.

Sėkmę bendrovei atnešė operacinė sistema namų kompiuteriams MS-DOS ir kontraktas su didžiausia tuo metu kompiuterių gamintoja IBM.

Praėjusių finansinių metų "Microsoft" pajamos siekė 60 mlrd. JAV dolerių.

Atstovybės veikia 105 šalyse, jose dirba apie 90 tūkst. žmonių.

Žinomiausi produktai: operacinė sistema "Windows" ir darbo su dokumentais programų rinkinys "Microsoft Office".

Bendrovė taip pat kuria įrangą serveriams, žaidimų kompiuterius "xBox", muzikos grotuvus "Zune".

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų