Sparčiai gerėjantys besivystančių trečiųjų šalių rodikliai išgąsdino Europą, kuri iki rudens žada apsispręsti, kur link pakreips užsienio prekybą. Lietuvos verslininkai baiminasi žaidimo į vienus vartus.

Dėl ateities prekybos politikos krypčių Europos Komisija (EK) jau konsultuojasi ir su ES šalių verslininkais. Apie tai vakar diskutuota ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM) surengtoje diskusijoje.

Pasak URM Užsienio prekybos departamento direktoriaus Albino Zananavičiaus, kalbėti apie ateities prekybos politiką paskatino ekonomikos pokyčiai. "Besivystančių šalių ekonomika auga labai sparčiai. Akivaizdu, kad ši pasaulio dalis žengia į priekį daug greičiau nei išsivysčiusios šalys. Pavyzdžiui, pernai ES BVP sumažėjo apie 4 proc. O Kinijos išaugo 8,7 proc., Indijos – apie 6,5 proc. Didėja ir besivystančių šalių eksporto apimtis. Stiprėja protekcionizmas. Pavyzdžiui, Rusija ir Argentina pastaraisiais metais įvedė maždaug po 60 įvairių savo rinką saugančių priemonių. Visas pasaulis bijo Kinijos", – vardijo URM atstovas.

Anot jo, prognozuojama, kad 2025 m. eksportas iš augančios ekonomikos šalių sudarys apie 30 proc. viso pasaulinio eksporto. Taigi labai svarbu, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) išlaikytų sarginio šuns vaidmenį. Be to, Europai esą pirmiausia vertėtų derėtis būtent su šalimis, priklausančiomis PPO.

Europa nevieninga

Tačiau pati Europa nėra vieninga. Kai kurios šalys savo interesus iškelia aukščiau už Bendrijos siekius ir taip apsunkina bet kokias derybas su trečiosiomis šalimis.

"Vyksta derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Singapūru. Europa iš šios šalies kol kas neišgirdo nieko naudinga. Bet britai nori atsidaryti ten keletą bankų ir gauti priėjimą prie laivininkystės. Tad derybose palaiko Singapūrą", – teigė URM atstovas.

ES užsienio prekybos gairėse taip pat siūloma įrašyti ypatingą dėmesį didžiausioms strateginėms bendrijos partnerėms – JAV ir Kinijai. Tačiau nepasiduoti šių šalių spaudimui. Kinija esą jau ne kartą parodė savo tikrąjį veidą, kai nepavykus susitarti su kuria nors šalimi, investuotojus imdavo gąsdinti didžiuliais muitais arba draudimu prekiauti Kinijoje.

Susitarti su JAV trukdo biurokratinės kliūtys ir reguliavimo skirtumai, kuriuos galima būtų suvienodinti. Esą reikia tik noro. Be to, JAV nepatinka, kad Europa tiekia Kinijai aviacijos technologijas.

Nori lygių galimybių

Mūsų šalies verslininkai palankiai vertina planus liberalizuoti prekybą, tačiau pareiškė, kad sąlygos turėtų būti lygios visiems žaidėjams.

"ES tekstilės ir aprangos sektoriuje dirba apie 2,3 mln. žmonių. Kasmet apyvarta siekia apie 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų). Bet padėtis nėra gera. Prekybos liberalizavimas padarė didelę žalą, nes jis buvo vienašalis – tik Europa atvėrė savo vartus trečiosioms šalims, o už tai beveik nieko negavo. Atėjo pigesni produktai, – kalbėjo bendrovės "Audėjas" generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. – Mes pritariame liberalizavimo procesams. Tačiau jie turi būti grįsti ne Jėzaus Kristaus dogmomis, – jei gavai į veidą, atsuk kitą žandą, – o verslo principais. Turėtų būti kaip futbole – visiems vienodos žaidimo taisyklės."

Energetinė priklausomybė

Bendrovės "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis akcentavo energijos kainų reikšmę. Anot jo, dujų transportas negali būti laikomas politikos priemone. Be to, ES dėl energijos išteklių su išorės tiekėjais turėtų kalbėti vienu balsu, o ne kaip dabar, kai kiekviena šalis žiūri tik savo interesų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trečiosios šalys nedalyvauja taršos mažinimo programoje – joms nereikia dirbti ekologiškai, nereikalingi taršos leidimai, tad ir produkcijos kainos kur kas mažesnės nei ES šalyse veikiančių įmonių.

"Prekės, parduodamos ES, turėtų būti apmokestintos taršos emisijos mokesčiais. Arba ES gamintojams turėtų būti suteikti nemokami taršos leidimai. Kitaip konkuruoti negalėsime", – sakė J.Sirvydis.

Prekybos politika

EK 2010 m. kovo 3 d. priėmė naują ES plėtros strategiją "Europa 2020". Joje minima, kad svarbiu Bendrijos vystymosi ramsčiu taps užsienio prekyba. ES užsienio prekybos politika yra labai svarbi Bendrijos narių ekonominiams rezultatams, ypač tų šalių, kurių ekonomika orientuota į eksportą, kaip Lietuvos.

Dėl to EK pradėjo viešas konsultacijas su verslininkais dėl prekybos politikos krypčių ateityje. Jos tęsis nuo 2010 m. birželio 2 d. iki liepos 28 d. ir bus prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms iš ES ir trečiųjų šalių.