- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau praėjusių pabaigoje Lietuvos bankas pasidžiaugė, kad ėmusis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti investuotojus, apgaule išviliotų pinigų suma sumažėjo penkis kartus. Lietuvos banko asociacija šią savaitę patvirtino: sukčiavimas internetu ir toliau mažėja, tačiau nusikaltėliai nesnaudžia – augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius.
Pasinaudota žinomais vardais
Praėjusieji metai pasižymėjo tuo, kad padažnėjo atvejų, kai, neteisėtai naudojant žinomų žmonių vardus ir populiarių žiniasklaidos priemonių interneto svetainių adresus, buvo pateikiama melaginga informacija apie neva itin pelningas investicijas.
"Pinigų viliojimo scenarijus iš esmės yra tas pats: interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose lietuvių kalba yra pateikiamos žinomų žmonių sėkmės istorijos apie atrastus itin pelningus investavimo būdus. Auksinė taisyklė šiuo atveju – itin atsargiai vertinti tokius pasiūlymus, neskubėti ir neinvestuoti į priemones, kurių nesuprantate", – pernai lapkritį perspėjo Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.
Pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai.
Šalies centrinis bankas neprofesionaliesiems investuotojams tada paskelbė tris pagrindines taisykles: 1. Neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote, – nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti. 2. Patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje. 3. Venkite pasiūlymų, žadančių greitą praturtėjimą ir jokios rizikos.
Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai. Pagal naujausią pateikiamą statistiką, per 2019 m. dešimt mėnesių jie prarado 239 tūkst. eurų. Tai beveik penkis kartus mažiau nei 2018 m. (1,136 mln. eurų). Gyventojai prarado mažiau pinigų, tačiau jų nesėkmingos investicijos vis dar yra susijusios su tuo, kad jie dažniausiai tinkamai neįvertina rizikos ar jos net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ir didžiąją dalį investuotų pinigų, neretai ir visus, praranda.
Informacija dažnai skelbiama suklastotose svetainėse, kurių išvaizda ir pavadinimai yra panašūs į populiarių žiniasklaidos priemonių, tačiau sukčiai ieško ir naujų formų. Siūloma pasinaudoti žinomų žmonių (labai žinomų sportininkų, žurnalistų, pramogų verslo atstovų) patirtimi neva sėkmingai investuojant. Tokios "investicijos" paprastai baigiasi prarastais pinigais.
Mažiau telefoninių sukčių
O Lietuvos bankų asociacija (LBA) šią savaitę konstatavo, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius.
LBA surinkti duomenys rodo, kad bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrąjį 2020 m. ketvirtį sudarė 280, t.y. keliasdešimt mažiau nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį sudarė iš viso maždaug 1 mln. eurų. Keičiasi ir labiausiai paplitusių sukčiavimo scenarijų pobūdis: asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka ir įtaiga paremtų incidentų mažėjo, o štai techniškai sudėtingesnių – daugėjo.
Antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai apgavikai įkalbinėja žmones virtualiai investuoti į egzotiškas priemones, o iš tiesų lėšos keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitas.
LBA atstovai sako, kad antrąjį šių metų ketvirtį triskart mažiau nei iki tol užfiksuota telefoninių sukčiavimų, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policininkais ir kitų žinomų organizacijų arba tarnybų atstovais ir įtikinėja aukas atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pervedimus ir pan. Gyventojų dėl šių incidentų patirti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip dukart – iki 71,5 tūkst. eurų.
Tris kartus sumažėjo ir romantinių sukčių, užmezgančių iš pažiūros simpatijos įkvėptus virtualius santykius, kurių metu iš bendravimo partnerio ar partnerės išvilioja lėšas, padaryta finansinė žala. LBA duomenimis, ji sudarė 31 tūkst. eurų.
Populiaru klastoti laiškus ir sąskaitas
Pasak LBA, daugiau kaip dukart ūgtelėjo nuostoliai, patirti dėl padažnėjusio sukčiavimo perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tokiais atvejais įprastai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu arba įmonių vidaus tvarkų spragomis, pakeičiant tikrų tiekėjų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Šitaip siekiama nukreipti mokėjimą už teisėtu būdu įsigytas prekes ar paslaugas į sukčių sąskaitą. Antrąjį šių metų ketvirtį šitaip išviliota daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Tris kartus išaugo žala dėl duomenų vagysčių, arba vadinamųjų phishing schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t.t. Šitaip siekiama išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis. Šių incidentų metu padaryta žala antrąjį šių metų ketvirtį siekė 100 tūkst. eurų.
Tebefiksuojami vienetiniai atvejai, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovais ir, dangstydamiesi neva išskirtine situacija, įtikina pavaldinius atlikti mokėjimus iš įmonės sąskaitos.
Lietuvos bankų asociacija pataria
Visą elektroniniais kanalais ir telefonu gaunamą informaciją svarbu vertinti kritiškai. Rekomenduojama griežtai nepasitikėti gauta žinute, susijusia su asmeninių finansų sritimi, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu.
Visuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas – pastebėję, kad potencialią auką bandoma paveikti, skatinant pasijusti skolingą arba, atvirkščiai, teikiant nerealistiškai gerą pasiūlymą, verta kelti klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
Itin apdairiai elgtis internete, nesinaudoti nežinomų siuntėjų pateiktomis nuorodomis, lankytis tik oficialiuose finansų paslaugų teikėjų tinklalapiuose, visada pasitikrinti, kokį veiksmą žmogus tvirtina naudodamasis interneto banku.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai1
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...