Pasinaudota žinomais vardais

Praėjusieji metai pasižymėjo tuo, kad padažnėjo atvejų, kai, neteisėtai naudojant žinomų žmonių vardus ir populiarių žiniasklaidos priemonių interneto svetainių adresus, buvo pateikiama melaginga informacija apie neva itin pelningas investicijas.

"Pinigų viliojimo scenarijus iš esmės yra tas pats: interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose lietuvių kalba yra pateikiamos žinomų žmonių sėkmės istorijos apie atrastus itin pelningus investavimo būdus. Auksinė taisyklė šiuo atveju – itin atsargiai vertinti tokius pasiūlymus, neskubėti ir neinvestuoti į priemones, kurių nesuprantate", – pernai lapkritį perspėjo Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.

Pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai.

Šalies centrinis bankas neprofesionaliesiems investuotojams tada paskelbė tris pagrindines taisykles: 1. Neinvestuokite į produktus, kurių neišmanote, – nepaisydami šio patarimo, rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įsiskolinti. 2. Patikrinkite, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje. 3. Venkite pasiūlymų, žadančių greitą praturtėjimą ir jokios rizikos.

Lietuvos bankui nuo 2018 m. liepos pradėjus blokuoti nelegalias investicines paslaugas siūlančias interneto svetaines, gerokai sumažėjo gyventojų patirti nuostoliai. Pagal naujausią pateikiamą statistiką, per 2019 m. dešimt mėnesių jie prarado 239 tūkst. eurų. Tai beveik penkis kartus mažiau nei 2018 m. (1,136 mln. eurų). Gyventojai prarado mažiau pinigų, tačiau jų nesėkmingos investicijos vis dar yra susijusios su tuo, kad jie dažniausiai tinkamai neįvertina rizikos ar jos net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ir didžiąją dalį investuotų pinigų, neretai ir visus, praranda.

Informacija dažnai skelbiama suklastotose svetainėse, kurių išvaizda ir pavadinimai yra panašūs į populiarių žiniasklaidos priemonių, tačiau sukčiai ieško ir naujų formų. Siūloma pasinaudoti žinomų žmonių (labai žinomų sportininkų, žurnalistų, pramogų verslo atstovų) patirtimi neva sėkmingai investuojant. Tokios "investicijos" paprastai baigiasi prarastais pinigais.

Mažiau telefoninių sukčių

O Lietuvos bankų asociacija (LBA) šią savaitę konstatavo, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius.

LBA surinkti duomenys rodo, kad bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrąjį 2020 m. ketvirtį sudarė 280, t.y. keliasdešimt mažiau nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį sudarė iš viso maždaug 1 mln. eurų. Keičiasi ir labiausiai paplitusių sukčiavimo scenarijų pobūdis: asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka ir įtaiga paremtų incidentų mažėjo, o štai techniškai sudėtingesnių – daugėjo.

Antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai apgavikai įkalbinėja žmones virtualiai investuoti į egzotiškas priemones, o iš tiesų lėšos keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitas.

LBA atstovai sako, kad antrąjį šių metų ketvirtį triskart mažiau nei iki tol užfiksuota telefoninių sukčiavimų, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policininkais ir kitų žinomų organizacijų arba tarnybų atstovais ir įtikinėja aukas atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pervedimus ir pan. Gyventojų dėl šių incidentų patirti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip dukart – iki 71,5 tūkst. eurų.

Tris kartus sumažėjo ir romantinių sukčių, užmezgančių iš pažiūros simpatijos įkvėptus virtualius santykius, kurių metu iš bendravimo partnerio ar partnerės išvilioja lėšas, padaryta finansinė žala. LBA duomenimis, ji sudarė 31 tūkst. eurų.

Populiaru klastoti laiškus ir sąskaitas

Pasak LBA, daugiau kaip dukart ūgtelėjo nuostoliai, patirti dėl padažnėjusio sukčiavimo perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tokiais atvejais įprastai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu arba įmonių vidaus tvarkų spragomis, pakeičiant tikrų tiekėjų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Šitaip siekiama nukreipti mokėjimą už teisėtu būdu įsigytas prekes ar paslaugas į sukčių sąskaitą. Antrąjį šių metų ketvirtį šitaip išviliota daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Tris kartus išaugo žala dėl duomenų vagysčių, arba vadinamųjų phishing schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t.t. Šitaip siekiama išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis. Šių incidentų metu padaryta žala antrąjį šių metų ketvirtį siekė 100 tūkst. eurų.

Tebefiksuojami vienetiniai atvejai, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovais ir, dangstydamiesi neva išskirtine situacija, įtikina pavaldinius atlikti mokėjimus iš įmonės sąskaitos.

Lietuvos bankų asociacija pataria

Visą elektroniniais kanalais ir telefonu gaunamą informaciją svarbu vertinti kritiškai. Rekomenduojama griežtai nepasitikėti gauta žinute, susijusia su asmeninių finansų sritimi, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu.

Visuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas – pastebėję, kad potencialią auką bandoma paveikti, skatinant pasijusti skolingą arba, atvirkščiai, teikiant nerealistiškai gerą pasiūlymą, verta kelti klausimą dėl visos situacijos tikrumo.

Itin apdairiai elgtis internete, nesinaudoti nežinomų siuntėjų pateiktomis nuorodomis, lankytis tik oficialiuose finansų paslaugų teikėjų tinklalapiuose, visada pasitikrinti, kokį veiksmą žmogus tvirtina naudodamasis interneto banku.