– Mano, kaip skyrybų advokato, patirtis liudija tai, kad paskolos, kreditai sujungia net labiau negu pati santuoka. Mažai kas žino, kad nutraukiant santuoką ir dalijantis turtą, sutuoktiniai patys pasidalija turtą arba padeda teismas, bet patys kreditai ir kreditų sutartys nėra modifikuojamos. Sutuoktiniai gali susitarti, kuris iš jų dengs paskolą, priklausomai, kuriam atitenka turtas, tačiau pati kredito sutartis arba paskolos sutartis nėra modifikuojama. Kitaip tariant, vien nuo to paties fakto, jog sutuoktiniai skiriasi, banko ar kitos kredito įstaigos padėtis neturi pablogėti.   

– Jeigu sutuoktiniai susitaria, kad vienas iš jų perima įsiskolinimą, bankas gali sakyti: „Ne, mes negalime priimti tokio susitarimo“. Ar gali bankas nesutikti? 

– Jeigu susitartų, jog perima įsiskolinimą, tokiu atveju, bankai didžiąja dalimi atvejų, nesutiktų su tuo, kad būtų modifikuota sutartis ir kažkuris vienas perimtų įsipareigojimus.

– O jeigu paskolas turi pora, kuri gyvena neįteisinusi savo santykių juridiškai (nesusituokusi), kaip tokiu atveju dalijasi turtu ir paskolomis?

– Situacija ta pati, tik nesusituokę žmonės turi tam tikrą ypatumą, jog dažniausiai ima paskolas skyrium, tai yra – kažkuris vienas iš jų. Bet yra atvejų, kada ima ir kartu. Rezultato prasme, nutraukiant santykius, situacija ta pati. Prieš banką, jeigu jie ėmė paskolą kartu, jie turi likti solidariai atsakingi ir nešti bendrą atsakomybę prieš banką. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką daryti? Išsiskiri, bet vis tiek esi kartu įsipareigojęs.

– Lieki kaip tam tikras saugiklis bankui. Bet ką gali maksimaliai padaryti, tai susitarti su kita puse, kuris gi iš jūsų dengs kreditą, priklausomai nuo to, kuriam atitenka turtas. Išskirtiniais atvejais, ką rekomenduoju ir savo klientams, tai vesti individualią komunikaciją su banku ar kita kredito įstaiga ir tartis dėl kredito perėmimo. Bankai, kiek teko susidurti, pakankamai lanksčiai žiūri į  tai, kuomet vietoj sutuoktinio, ar vietoj sugyventinio, yra pasiūlomas kitas laiduotojas arba įkeičiamas koks nors papildomas turtas. Tokiu atveju, jeigu tos šalies pajamos yra pakankamos, tai kreditoriai paprastai uždega žalią šviesą perėmimui. Bet tai nėra taisyklė, daugiau – išimtis.  

Išskirtiniais atvejais, ką rekomenduoju ir savo klientams, tai vesti individualią komunikaciją su banku ar kita kredito įstaiga ir tartis dėl kredito perėmimo.

– Kai dalijamas kartu užgyventas turtas, ar yra kažkokių aplinkybių ir atvejų, kai jis nėra dalinamas lygiai? Galbūt priklauso nuo vieno iš sutuoktinių finansinės padėties, galbūt sveikatos būklės?

– Jeigu kalbame apie santuokos metu užgyventą turtą, kuris yra dalijamas skyrybų byloje, tai tokiu atveju, be jokios abejonės, pagrindinė taisyklė – turtas dalijamas per pusę. Bet priklausomai nuo kažkurio iš sutuoktinių asmeninio indėlio, kuris gali būti asmeniniais pinigais arba darbu, teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti daugiau turto kažkuriai iš šalių, priklausomai nuo šių aplinkybių.

Žinome atvejų, kada tėvai remia savo vaikus, dovanodami tam tikras pinigines lėšas santuokos metu. Turime atvejus, kuomet sutuoktiniai paveldi tam tikrą turtą ir tai yra jų asmeninė dalis. Kartais sutuoktiniai savo asmeniniu darbu kuria turtą, pavyzdžiui, stato namą, jį įrenginėja. Visos šios aplinkybės turi įtakos.  

– O jeigu sutuoktiniai kartu sukuria verslą ir turi po lygiai akcijų? Kaip dalijamas toks turtas skyrybų metu? Kas tampa įmonės vadovu ir panašiai?  

– Jeigu turime situaciją, kuomet abu sutuoktiniai įmonę kūrė, abu sutuoktiniai dalyvavo, ją puoselėjo ir taip toliau... Paprastai tos akcijos dalijamos lygiomis dalimis. Bet vėlgi, šiandieninė teismų praktika liudija tai, jog padalijimas akcijų po lygią dalį, 50 vienetų vienai šaliai ir 50 kitai, sužlugdys įmonę. Toks padalijimas yra pražūtingas dėl to, kad sprendimų priėmimas tarp šalių, kurios yra konfliktiškame santykyje, yra įmonės pasmerkimas. Šiuo atveju, yra eilė bylų, kuomet teismai kažkuriai vienai iš šalių priteisia 51 proc., kitai – 49 proc. kompensaciją, nes priešingu atveju, padalijus akcijas lygiomis dalimis kiekvienai, suprantame, kuo tai baigsis.

– Kaip vaikai dalyvauja turto dalybose? Jeigu teismas priskiria vaikams gyventi su vienu iš tėvų, ar jis jau gali pretenduoti į bendrai užgyvento turto didesnę dalį? Ar šiuo atveju tai nėra faktorius?

– Tai yra dar vienas mitas, kuris dūžta. Vaikai turto padalijime nedalyvauja, tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, vien pats faktas, jog vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su kažkuriuo iš tėvų, neturi įtakos turto padalijimui. Vaikus su turtu susieti galime tiktai vienu aspektu, jog išlaikymas turtu vaikui gali būti priteisiamas. Tai yra tie atvejai, kuomet galbūt tėvas ar mama negauna pajamų, gauna jų per mažai, tačiau turi tam tikro turto, kurį galėtų skirti kaip išlaikymą turtu, paskaičiavus, kiek reikia vaikui iki pilnametystės.