Seimo pavasario sesijoje užregistruotas naujas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas, kuris gali gerokai apkartinti tokias paslaugas teikiančių įmonių kasdienybę. Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos atstovų teigimu, siūlymai yra pertekliniai.

Užburto rato argumentas

Jeigu įstatymas bus pakeistas, vartojimo kreditų nebebus galima gauti sutartį sudarant nuotoliniu būdu, bendros vartojimo kredito kainos metinės normos riba sumažėtų nuo 200 iki 50 proc., nebūtų galima paimti antro vartojimo kredito iš kito davėjo, nesumokėjus pirmo, o kreditų davėjai būtų įpareigoti tikrinti gavėjų mokumą, gaunant jį patvirtinančius dokumentus.

Tokius siūlymus suformulavo ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą Seime užregistravo parlamentarės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė. Projekto iniciatorių manymu, šiuo metu pasiskolinti pinigų yra pernelyg paprasta: greitieji vartojimo kreditai siūlomi trumposiomis žinutėmis mobiliuosiuose telefonuose, internete, pašte, prekybos centruose. "Todėl, pritrūkę lėšų, gyventojai ima kreditus, o ne skolinasi iš bendradarbių ar draugų", – teigia projekto autorės.

Pasak jų, statistiniai duomenys yra bauginantys: Lietuvos banko duomenimis, nuo 2011 m. iki 2014 m. birželio vartojimo kredito davėjų, kurie teikė daugiausiai mažuosius vartojimo kreditus (iki 1 tūkst. litų), bendras paskolų portfelis išaugo nuo 83,18 mln. iki 262,08 mln. litų, tai yra daugiau nei tris kartus. 2014 m. smulkiųjų vartojimo kreditų (11 smulkiųjų kreditų įmonių) išduota 545 tūkst. 900, kiek mažiau nei 2013 m. (547 tūkst. 600). Lietuvos gyventojai iš jų pasiskolino per 54,5 mln. eurų – maždaug tiek pat, kiek ir užpernai.

"Kaip rodo tendencija, vis daugiau žmonių nesugeba laiku atsiskaityti su skolintojais. Jie yra įtraukiami į vadinamąjį užburtą paskolų ratą, o tai gresia didžiulėmis socialinėmis pasekmėmis. Didelį nerimą kelia ir jaunimo polinkis skolintis – beveik 40 proc. visų sudarytųjų vartojimo kredito sutarčių priklauso jaunesniems nei 25-erių metų asmenims", – nerimauja parlamentarės.

Nebeleistų gauti kreditų "online"

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte jo iniciatorės tvirtina, kad siekia užkardyti atvejus, kai vartojimo kreditai suteikiami pajamų neturintiems asmenims arba asmenims, negalintiems prisiimti finansinių įsipareigojimų, taip pat siūlo nustatyti atsakingojo skolinimo principo ir pareigos privalomumą atsakingai tikrinant vartojimo kredito gavėjo mokumą.

Projekto nuostatomis siūloma sumažinti vartojimo kredito kainos metinę normą nuo 200 proc. iki 50 proc., nustatyti, kad į bendrą vartojimo kredito sumą būtų įskaitomos ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokama netesybų ar palūkanų dalis, kurią nustato priežiūros institucija. Taip pat siūloma uždrausti sudaryti vartojimo kredito sutartis nuotolinio ryšio priemonėmis.

"Tai įgyvendinus, būtų galima tikėtis atsakingesnės vartojimo kredito teikėjų veiklos ir, kas itin svarbu, atsakingesnio vartotojų skolinimosi. Be to, sumažėtų žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų skaičius bei atskirtis visuomenėje ir socialinis nestabilumas", – viliasi B.Vėsaitė ir O.Leiputė.

Trys iš keturių – atmetami

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas, komentuodamas siūlymą uždrausti suteikti kreditą, jeigu jo prašytojas jau yra sudaręs galiojančią kredito sutartį su kitu davėju, priminė, kad vartojimo kreditus teikia ir komerciniai bankai, kredito unijos ir kitos finansų įstaigos, o kredito kortelės taip pat yra vartojimo kredito šaltinis. "Normalu, kad vartojimo kreditą automobiliui pasiėmusi jauna šeima, planuodama savo finansus, gali sudaryti sutartį dėl vartojimo kredito televizoriui. Tačiau tokie kreditai gali būti suteikti, tik jeigu šeima atitinka dabar taikomus Lietuvos banko Vartojimo kreditų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatą, kurioje nustatyta, kad kredito įmokos negali viršyti 40 proc. pajamų. Šių nuostatų privalomai laikosi ir smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai, todėl šis pasiūlymas yra perteklinis", – komentavo L.Valickas. Jo nuomone, šie pavyzdžiai parodo, kad panašaus pobūdžio pasiūlymai dėl vartojimo kreditų reguliavimo, griežtinimo yra nebrandūs, nepagrįsti ir nesuderinti su visomis suinteresuotomis grupėmis.

Siūlymas įrašyti prievolę kredito davėjui kreiptis į priežiūros instituciją ir gauti dokumentus, pagrindžiančius vartotojo kredito gavėjo pateiktą informaciją apie jo mokumą, L.Valicko vertinimu, taip pat keistas. Mat smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės skolina nuosavas lėšas, todėl jos pačios suinteresuotos kreditus teikti asmenims, kurie sugeba vykdyti savo įsipareigojimus. "Šiuo metu smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės atsakingai vertina visų klientų mokumą remiantis informacija apie jų gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, nes tai daryti įpareigoja Lietuvos banko Vartojimo kreditų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatai. Tam pasitelkiama net keliolika duomenų bazių ir registrų, tokių kaip "Sodra", Gyventojų registras, Hipotekos registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Trys iš keturių paraiškų gauti kreditą – atmetamos", – tvirtino asociacijos prezidentas.

Siūlymai šiurpina

Siūlymą uždrausti sudaryti vartojimo kredito sutartis nuotolinio ryšio priemonėmis L.Valickas taip pat vertina kritiškai. "Šiandien daugelis Lietuvos gyventojų naudojasi nuotolinio atsiskaitymo galimybėmis – netgi bankai uždaro savo skyrius ir ragina paslaugomis naudotis internetu. Taip pat neišeidami iš namų galime apmokėti sąskaitas, net nusipirkti maisto produktų. Todėl šitas pasiūlymas yra didelis žingsnis atgal ir nesiderina su informacinės visuomenės plėtros tikslais", – mano asociacijos vadovas.

Šiuo metu 87 proc. visų smulkiųjų vartojimo kreditų yra išduodami nuotoliniu būdu. Priėmus siūlomą pakeitimą, L.Valicko teigimu, sumažėtų kredito prieinamumas gyventojams ir didėtų išlaidos jį gauti: norint gauti kreditą, reikėtų važiuoti ten, kur yra įmonės filialas, padidėtų išlaidos ir kredito davėjams – jie turėtų steigti fizinius klientų aptarnavimo taškus, samdyti inkasatorius jiems aptarnauti. Esą kreditų teikimo sąnaudos išaugtų tiek, kad paslauga taptų nuostolinga.

"Suprantame susirūpinimą, esą neįmanoma įvertinti, ar klientas sugebės grąžinti kreditą, jo nematant. Tai – netiesa. Kreditui grąžinti įtakos turi ne kliento identifikavimas, o tinkamas mokumo įvertinimas, tai yra nustatymas, ar asmuo pajėgs prisiimtus finansinius įsipareigojimus įvykdyti. Ir dabar dalis vartotojų (apie 13 proc.) ima kreditus fizinėse klientų aptarnavimo vietose. Jų mokumo vertinimo būdai ir kokybė niekaip nesiskiria nuo tų, kuriems kreditai teikiami nuotoliniu būdu", – tikino L.Valickas.
Ir galiausiai, siūlymą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200 iki 50 proc. L.Valickas vadina drastišku. "BVKKMN sumažinimas reikštų smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus sunaikinimą. 50 proc. BVKKMN reikštų, kad paklausiausią 100 eurų mėnesiui kreditą įmonės turėtų suteikti ne brangiau nei už 3,4 euro. Įmonės patiria didesnes kredito išdavimo, mokumo tikrinimo ir kitas sąnaudas. Manome, kad būtų tikslinga kreditų kainos metinę normą diferencijuoti atsižvelgiant į sumą ir laikotarpį. Toks diferencijavimas taikomas daugelyje šalių. Smulkiesiems vartojimo kreditams galėtų likti ta pati metinės normos riba kaip dabar, o didesniems ir ilgesniam laikotarpiui išduodamiems kreditams ji galėtų būti adekvačiai sumažinta", – siūlo L.Valickas.