Sisteminga apsauga

Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne Šilutės rajone nustačius pavojingą paukščių gripą ir utilizavus visas beveik 250 tūkst. vištų, numatyti valymo darbai, jie truks bent mėnesį. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), tai yra didžiausias nugaišusių ar nugaišintų paukščių gausumu iki šiol nustatytas protrūkis šalyje.

VMVT duomenimis, kol kas pranešimų apie padidėjusį naminių paukščių gaišimą ar kitus paukščių gripo požymius negauta. Iki šiol VMVT gavo pranešimų apie du skirtingose Šilutės rajono vietose rastas nugaišusias gulbes, kurių gaišenų tyrimai bus atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

„Paukščių gripas H5N1 šiuo metu paplitęs tarp laukinių paukščių visame pasaulyje. Užsikrečia ir daug laukinių žinduolių. Be to, virusas neseniai sukėlė protrūkių paukščių fermose ir pienininkystės įmonėse JAV. Ankstesniais metais protrūkių irgi sukėlė H5N1 paukščių gripo viruso atmaina“, – raštu pateiktame komentare situaciją aiškino VMVT.

Beveik 40 narių vienijančios Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas pabrėžia, kad prevencinės priemonės gyvulininkystės ūkiuose taikomos nuolatos – nesvarbu, ar yra gripo protrūkis, ar jo nėra: „Atsiradus ar priartėjus prie Lietuvos tokiam atvejui galbūt dar kartą reikia pabendrauti su darbuotojais, paaiškinti priemonių laikymosi svarbą. Nieko naujo neišrasi, tik tiek, kad reikia dar kartą pasitikrinti, ar kokių nors klaidų nepadaryta.“

G. Kauzono teigimu, pagrindinės biosaugos priemonės yra tiek transporto, tiek žmonių patekimo į paukštininkystės ūkį apribojimas ir užtikrinimas, kad darbuotojai laikytųsi visų higienos reikalavimų, kad būtų atlikta transporto ar įrangos dezinfekcija, o laukiniai paukščiai negalėtų patekti į paukštyną.

Aplinkybės: poveikis ekonomikai labai priklauso nuo paties protrūkio epideminio ar net pandeminio masto, nuo gebėjimo stabdyti ar riboti paplitimą, nuo vartojimo elgsenos pasikeitimo, aiškina I. Genytė-Pikčienė. / A. Ufarto / ELTA nuotr.

Perėjimas prie alternatyvų

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad paukščių gripo protrūkis gali turėti įvairių ekonominių efektų. Jie labai priklauso nuo paties protrūkio epideminio ar net pandeminio masto, nuo gebėjimo stabdyti ar riboti paplitimą, nuo vartojimo elgsenos pasikeitimo. „Juk, siaučiant tam tikroms ligoms, visuomenės pasirinkimus veikia baimė ir atsargumas, tad ir dėl paukščių gripo gali sumažėti paukštienos produktų paklausa, o tai gali lemti kainų kritimą. Tačiau jei vartotojai pereina prie alternatyvios mėsos, tokių produktų kaip, pavyzdžiui, jautienos ar kiaulienos, kainos gali kilti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Ligos protrūkiai dažnai lemia masinį užkrėstų ir rizikos zonoje esančių paukščių sunaikinimą, taip mažinama bendra vištienos ir kiaušinių pasiūla. Tai irgi gali sukelti artimų paukštienai pakaitalų kainų šuolius. „Siaučiant ligai, įvedami barjerai prekybai iš paveiktų ar rizikos regionų, tad formuojasi tiekimo sutrikimai, pasiūlos disbalansai: kai kur susidaro pasiūlos perteklius, kai kur – deficitas, – aiškina ekonomistė. – Be to, ligos protrūkio suvaldymas ūkiams irgi reiškia papildomas saugos sąnaudas, nuostolius ar net masinius bankrotus, nes tenka naviguoti tarp sąnaudų šuolio ir kritusios paklausos bei kainų girnapusių. Atkurti po tokių epidemijų ūkius ir pasiūlą užtrunka.“

Pastaraisiais metais Lietuvoje pramoniniuose paukštynuose nustatyti du paukščių gripo protrūkių atvejai: 2023 m. gruodį – Marijampolės rajone ir dabar – Šilutės krašte. Kaip tikina G. Kauzonas, tokio masto nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių eurų. „Reikia sunaikinti visus paukščius, pašarus, produkciją. Kol praeis dezinfekcijos, išlaukimo laikotarpis, ūkis negali dirbti. Natūralus verslo procesas labai sutrikdomas“, – sako jis.

Įsisukus paukščių gripui, viskas naikinama ne tik ūkyje: 3 km spinduliu nuo jo taip pat naikinami visi paukščiai, o 10 km spinduliu vykdomas stebėjimas, ar gripas nepasireiškia kur nors kitur.

„Gerai, kad didžiąja dalimi nuostoliai ūkiams yra kompensuojami. Aišku, viskas 100 proc. nebūna kompensuojama, tai neįmanoma, bet pagal europines direktyvas, Lietuvos įstatymus ir įsakymus yra iš dalies  kompensuojama. Draudėjai vengia drausti tokias rizikas, suprasdami, kad tai labai brangu, įvykus tokiam įvykiui“, – pasakoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Nors tiesioginė paukštienos ir kiaušinių įtaka vartotojų prekių ir paslaugų išlaidų krepšelyje nedidelė, vis dėlto tai sukeltų maisto pakaitalų brangimo efektus, šį brangimą labiausiai pajustų žemiausias pajamas gaunantys visuomenės sluoksniai.

Anot jo, tokie protrūkiai ūkiams tampa didele nelaime ne tik dėl į verslo procesus įnešamos sumaišties, bet ir dėl negalėjimo užtikrinti įsipareigojimų savo pirkėjams. „Kadangi tokie įvykiai buvo tik vienetiniuose ūkiuose – tikimės, kad taip ir išliks, – žymios įtakos ekonomikai plačiąja prasme tai dar neturi. Tačiau jei taip atsitiktų stambesniame ūkyje, iš tikrųjų būtų problemų jau ir dėl produktų tiekimo, nes vis dėlto lietuviai vartoja daugiausia Lietuvoje pagamintą paukštieną ar kiaušinius. Būtų problemų dėl apsirūpinimo“, – sako G. Kauzonas.

„Tokių pavyzdžių matome netgi tokiose šalyse kaip JAV. Skaičiau žiniasklaidoje, kad ribojamas kiaušinių pirkimas – žmogus gali įsigyti tik po dvi pakuotes. Siaučiant paukščių gripui, Amerikoje dvigubai išaugo produkcijos kainos“, – teigia jis.

Grėsmė bendrai infliacijai

Anot I. Genytės-Pikčienės, paukštienos ir jos produktų kainų svyravimus net ir protrūkių metu lemia daugelis papildomų veiksnių, susijusių su paklausa kituose regionuose, pašarų, logistikos ar kitų sąnaudų kainomis. Be to, tam tikri įvardyti net ir tiesiogiai su ligos protrūkiu susiję poveikiai gali labai vėluoti. Taigi, nustatyti, kiek paukštienos kainos didėjo būtent dėl paukščių gripo protrūkio, nėra paprasta.

„Stebint paukštienos kainų dinamikos retrospektyvą, galima pastebėti reikšmingą paukštienos kainų augimą tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europos šalyse 2006–2008 m., nors paukščių gripo H5N1 protrūkis Europoje buvo stebimas 2005–2006 m., – primena ekonomistė. – Dar vienas paukštienos kainų šuolis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse stebėtas 2022–2023 m., bet net jei tuo laikotarpiu ir buvo fiksuota paukščių gripo atvejų, paukštienos, kaip ir kitų maisto žaliavų ir produktų, infliaciją lėmė visai kiti veiksniai.“

Išanalizavusi Eurostato skelbiamo vartotojų prekių ir paslaugų kainų krepšelio struktūros svorius, I. Genytė-Pikčienė daro tam tikras išvadas apie statistinio šalies vartotojo išlaidų struktūrą: „2024 m. Lietuvoje paukštienos ir kiaušinių svoris vartotojų prekių ir paslaugų statistiniame krepšelyje tesiekė tik šiek tiek daugiau kaip 1 proc., panašiai – ir Estijoje. Didžiausią šių produktų svorį fiksavo Rumunija (2,8 proc.), Latvija – 1,8 proc., o vidutiniškai ES – 0,9 proc.“

„Jei paukščių gripo proveržiai paplistų, tai prisidėtų prie ir taip šiemet ūmesnės infliacijos. Nors, kaip minėjau, tiesioginė paukštienos ir kiaušinių įtaka vartotojų prekių ir paslaugų išlaidų krepšelyje nedidelė, vis dėlto tai sukeltų maisto pakaitalų brangimo efektų ir, kas labiausiai kelia nerimą, šį brangimą labiausiai pajustų žemiausias pajamas gaunantys ir labiau finansiškai pažeidžiami visuomenės sluoksniai, nes jų vartojimo krepšelyje maisto dalis yra gerokai didesnė nei statistinio šalies gyventojo“, – pabrėžia ekonomistė.

Įtampa: anot G. Kauzono, paukščių gripo protrūkiai ūkiams tampa didele nelaime ne tik dėl į verslo procesus įnešamos sumaišties, bet ir dėl negalėjimo užtikrinti įsipareigojimų savo pirkėjams. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Ryšiai su Lenkija

Manoma, kad į Šilutę paukščių gripas atkeliavo per prekybinius ryšius iš Lenkijos, nors neatmetamos ir kitos versijos. VMVT teigimu, šiuo metu paukščių gripo situacija visame pasaulyje yra sudėtinga, o per šių metų sausį Lenkijoje jau užfiksuota keturiolika labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkių komerciniuose paukščių ūkiuose. Šiuose ūkiuose sunaikinta daugiau nei 617 tūkst. paukščių, atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose ūkiuose.

G. Kauzonas teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos paukštininkystės sektoriai bendrauja glaudžiai: „Pas dedekles atvežama vištaičių, tarp jų – dalis ir iš Lenkijos. Yra broileriai, vienadieniai viščiukai, dalis jų atvežama iš Lietuvos, dalis – iš Lenkijos ar kitų šalių. Dalis broilerių išvežama skersti į Lenkiją, taip pat ir vištaitės, kurios nugyveno savo gyvenimą, vežamos paskersti ir perdirbti į Lenkiją, nes Lietuvoje neturime, kur to padaryti.“

„Rizika užsikrėsti, atsivežant paukščius arba judant transportui iš užkrėstų zonų, yra padidinta. Dėl to visi imasi visų aštrių priemonių: dezinfekcijos ir saugos, – tvirtina G. Kauzonas. – Tačiau ryšių iš karto nutraukti su Lenkija neįmanoma, nes vis tiek yra paukščių judėjimas,  pašarų judėjimas, tik tiek, kad stengiamasi atsiriboti nuo tų regionų, kur  paplitęs paukščių gripas.“

Pavojai ir mitai

VMVT atkreipia dėmesį, kad žmonėms rizika užsikrėsti paukščių gripu kyla tiesioginio kontakto su užkrėstais paukščiais ar jų išskyromis metu, tačiau Lietuvoje iki šiol neregistruota paukščių gripo atvejų tarp žmonių. Įrodymų, kad šis virusas gali būti perduodamas tarp žmonių, taip pat nėra.

„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, žmonėms, kurie turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais, rizika yra vidutinė, o visai visuomenei – maža“, – teigia VMVT.

Tarnyba nerekomenduoja liesti rastų nugaišusių arba leisgyvių laukinių paukščių, pataria nelesinti laukinių paukščių iš rankų, vengti kitokio tiesioginio kontakto su jais. „Jeigu tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, privalu griežtai laikytis asmeninės higienos“, – pabrėžia VMVT.

„Be to, reikėtų žinoti, kad, apdorojant termiškai paukštieną ir jos gaminius, kiaušinius, paukščių gripo virusas ir kiti mikroorganizmai žūsta“, – išskiria tarnyba.

Migracijos kelyje

Paukščių gripą į šalį kartais parskraidina ir iš šiltųjų kraštų grįžtantys laukiniai paukščiai. Lietuvos ornitologų teigimu, Europos ir pasaulio kontekste Lietuva yra svarbi šalis praskrendantiems paukščiams, ji yra ant intensyvaus Rytų Altanto paukščių migracijos kelio, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje (Skandinavijoje, Rusijos tundroje) perinčių paukščių.

Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi paukščių migracijos keliai: rytinis, arba Juodosios jūros, taip pat Adrijos (Centrinės Europos) ir Rytų Atlanto.

Viena iš svarbiausių stotelių, kur Lietuvoje paukščiai nusileidžia pailsėti migracijos metu, yra Nemuno delta.

Be to, gausiausi migruojančių vandens paukščių būriai telkiasi Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.

Neabejojama, kad per Lietuvą gali praskristi didžiuliai būriai laukinių vandens paukščių ir iš tų Europos šalių, kurios yra patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą. Tačiau, VMVT teigimu, kiek iš jų gali būti pavojingo viruso nešiotojai, niekas negali pasakyti.