„Viena profsąjunga tada keliavo iš Klaipėdos į Vilnių, o mes džiaugėmės, kad dėl kolektyvinės sutarties buvo susiderėta visai neblogai – tuomet du kartus turėjo būti keliamas atlyginimas“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.

„Nors buvo deklaruojama tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, tiek Ingridos Šimonytės, kad viskas jau pasiekta ir mokytojų problemos išspręstos, matome, jog tie susitarimai labai trapūs, neaiškūs“, – teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kai kur pamokos per streiką nevyko dėl per mažų pedagogų atlyginimų. Panašu, kad tema vėl tampa aktuali.

„Jeigu dabar atlyginimai nedidės taip, kaip yra susitarta ir pasirašyta, aišku, aš negaliu šimtu procentų tvirtinti, bet manau, kad mokytojai bus tikrai labai nepatenkinti ir gali išeiti į gatves“, – tikino A. Kindurienė.

Mūsų tai netenkina. 

Nepasitenkinimas kyla dėl to, kad naujoji Vyriausybė gali sulaužyti kolektyvinę sutartį.

„Kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis, kaip numatyta, turėtų augti 7,3 proc. Tai reikštų, kad švietimo darbuotojų atlyginimai turėtų didėti 7,65 proc.“, – sakė  Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Tačiau Finansų ministerija naujajame biudžete siūlo nuo rugsėjo iki 2028 m. pedagogų atlyginimus kelti tik 5 proc. – beveik trimis procentais mažiau, nei buvo planuota.

„Mūsų tai netenkina. Mes vertiname, kad nevykdoma kolektyvinė sutartis“, – tvirtino E. Milešinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ta suma, kuri yra skirta 2026 m., atitinka kolektyvinį susitarimą, bet turime daugiau įtampų ir problemų 2027 ir 2028 m.“, – sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasirodo, kolektyvinę sutartį sulaužyti paprasta.

„Juk tai teisinis dokumentas, kaip jį galima keisti? Nežinau, čia galbūt jau yra pasityčiojimas iš mokytojų“, – pabrėžė A. Kindurienė.

Kur nukeliautų mokytojams žadėti pinigai? Švietimo ministrė paaiškina: biudžete labai svarbios pagrindinės kryptys – saugumas ir šalies gynyba.

Švietimo darbuotojų atstovas svarsto, ar dar įmanoma išspręsti mokytojų algų klausimą.

„Spręsti reikėjo tada, kai buvo tinkama ekonominė situacija, kai nebuvo grėsmių – tada buvo galima sutvarkyti švietimą, įvertinti padėtį ir pereiti prie gynybos klausimų sprendimo“, – kalbėjo A. Navickas.

Spalio pabaigoje mokytojai eis į Vyriausybę derėtis. Jie teikia du pasiūlymus: arba vykdyti kolektyvinę sutartį, kaip numatyta, ir nuo sausio 1 d. didinti atlyginimus 7,65 proc., o tai Lietuvos biudžetui 2026 m. kainuotų apie 170 mln. eurų; arba siūloma priimti kompromisinį variantą – didinti darbo užmokestį ne nuo sausio 1 d., o nuo rugsėjo 1 d., bet didesniu procentu – 11,5 proc. Tai 2026 m. biudžetui kainuotų apie 85 mln. eurų.

Po Vyriausybės sprendimo mokytojai spręs, ar vėl kilti į kovą.

„Neatmetama galimybė protestuoti – jeigu susitarimo nebūtų, gali vykti ir streikas“, – teigė E. Milešinas.

I. Ruginienė tikina, kad mokytojams streikuoti tikrai nereikės.