Prisiminimai apie prieš dvejus metus vykusį visuotinį streiką mokytojų atmintyje dar gyvi – lyg tai būtų buvę vakar.

„Viena profsąjunga keliavo iš Klaipėdos į Vilnių, o mes derėjomės dėl kolektyvinės sutarties. Tada buvo susiderėta neblogai – dvigubai turėjo kelti atlyginimą“, – pasakojo Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.

„Nors buvo deklaruojama tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, tiek Ingridos Šimonytės, kad jau viskas pasiekta ir mokytojų problemos išspręstos, bet matome, kad tie susitarimai lieka labai trapūs ir neaiškūs“, – komentavo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kai kur pamokos per streiką nevyko dėl per mažų pedagogų atlyginimų ir, panašu, kad tema vėl tampa aktuali.

„Jei dabar atlyginimai nedidės taip, kaip buvo sutarta – negaliu 100 proc. tvirtinti, bet manau, kad mokytojai bus tikrai labai nepatenkinti ir gali vėl išeiti į gatves“, – kalbėjo A. Kindurienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pedagogų nepasitenkinimas kyla dėl to, kad naujoji Vyriausybė gali sulaužyti kolektyvinę sutartį.

„Numatyta, kad kitų metų vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o tai reiškia, kad švietimiečių atlyginimai taip pat turėtų augti 7,65 proc.“, – aiškino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Tačiau Finansų ministerija naujajame biudžete siūlo nuo rugsėjo kasmet iki 2028 metų atlyginimus pedagogams kelti tik 5 proc. – beveik 3 proc. mažiau, nei planuota.

J. Elinsko / BNS nuotr.

„Mūsų tai netenkina ir traktuojame, kad kolektyvinė sutartis nėra vykdoma“, – pabrėžė E. Milešinas.

„Ta suma, kuri yra skirta 2026 metams, atitinka kolektyvinį susitarimą, bet turime problemų 2027 ir 2028 metams“, – teigė premjerė Inga Ruginienė.

Pasirodo, kolektyvinę sutartį sulaužyti – paprasta.

„Tai teisinis dokumentas, tad kaip jį galima keisti? Nežinau, gal čia yra toks pasityčiojimas iš mokytojų“, – svarstė A. Kindurienė.

„Pinigų trūksta, bet sutarėme, kad Seime, svarstant biudžetą, tikrai galėsime daryti pataisymus“, – tikino premjerė.

„Biudžete yra labai svarbios pagrindinės kryptys: saugumas ir šalies gynyba“, – aiškino švietimo ministrė Raminta Popovienė.

Tuo tarpu švietimo darbuotojų atstovas svarsto, ar išvis įmanoma išspręsti mokytojų algų rebusą.

„Spręsti reikėjo tada, kai buvo tinkama ekonominė situacija ir nebuvo grėsmių. Tada buvo galima sudėti taškus ir sutvarkius švietimą, pereiti prie gynybos klausimų sprendimo“, – kalbėjo A. Navickas.

J. Elinsko / BNS nuotr.

Planuojama, kad spalio pabaigoje mokytojai eis į Vyriausybę derėtis – teiks du pasiūlymus.

„Arba vykdyti kolektyvinę sutartį, kaip buvo numatyta, ir nuo sausio 1 d. didinti 7,65 proc. – tai Lietuvos biudžete kainuotų apie 170 mln.“, – teigė E. Milešinas.

Arba siūlys priimti kompromisinį variantą.

„Didinti darbo užmokestį ne nuo sausio 1 d., o nuo rugsėjo 1 d., bet didesniu procentu – 11,5 proc., tačiau tai 2026 m. biudžete Lietuvai kainuotų 85 mln.“, – pridūrė profsąjungos vadovas.

Po Vyriausybės sprendimo mokytojai spręs, ar vėl kilti į kovą.

„Neatmetant galimybės protestuoti, o galbūt vyks ir streikas“, – perspėjo jis.

„Mokytojams streikuoti tikrai nereikės“, – užtikrino I. Ruginienė.