Taip teigia Mažeikių naftos perdirbimo įmonės atstovai. Tačiau "Lukoil Baltija" įrodinėja priešingai. Kas teisus, šią savaitę galės įsitikinti patys vartotojai.

Gabensis iš Švedijos

Praeitą savaitę degalų kainoms pradėjus augti kaip ant mielių, pikti vairuotojų žvilgsniai nukrypo į degalinių valdytojus. Šie teisinasi, kad brangimas – ne jų "nuopelnas", mat didmenines degalų kainas kelia produkcijos gamintoja "Orlen Lietuva".

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė "Lukoil Baltija", regis, metė iššūkį gamintojams. Mažmeniniai prekybininkai sausio pabaigoje tanklaiviu per Klaipėdos uostą atgabeno 10 mln. l 95 markės benzino iš Švedijos. Jis esą pigesnis, nei gaminamas Mažeikiuose.

"Lukoil Baltijos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Dabravalskis naujienų agentūrai BNS sakė, jog importuotas benzinas degalines turėtų pasiekti kitą savaitę, jis turėtų būti pigesnis apie 3 centus už litrą.

Iki kovo 15 d. Į Lietuvą turėtų atplaukti ir antrasis tanklaivis su benzinu. Iš viso "Lukoil Baltija" planuoja atgabenti pusė reikiamo degalų kiekio.

Reklaminė akcija

Anksčiau skelbta, kad mažmeninės ir didmeninės prekybos naftos produktais bendrovės "Neste Lietuva" ir "Lietuva Statoil" taip pat domisi galimybe įsivežti benzino per naftos "Klaipėdos naftos" terminalą.

Tačiau didžiąją dalį Lietuvoje parduodamų degalų gaminančios "Orlen Lietuvos" verslo plėtros direktorius Sigitas Zakalskis praėjusį penktadienį žurnalistus įtikinėjo, kad tai tik degalinių tinklo valdytojo reklaminė akcija. Jo teigimu, neįmanoma, kad litras atsigabento benzino būtų keliais centais pigesnis nei parduodamo Lietuvoje.

"Mes savo kainodarą formuojame taip, kad Lietuvoje parduodami degalai būtų šiek tiek pigesni nei atvežtiniai. Neįmanoma, kad jis ("Lukoil Baltijos" atsivežtas benzinas – red. past.) būtų toks pigus. Paprasčiausiai neįmanoma. Galbūt tai reklaminė akcija?" – svarstė "Orlen Lietuvos" verslo plėtros vadovas.

Kainų skirtumų nejaučiame?

Kuri šio ginčo pusė teisi, turėtų paaiškėti jau šią savaitę, kai "Lukoil Baltija" pradės prekiauti švedišku benzinu.

O Mažeikių gamyklos atstovas S.Zakalskis įrodinėjo, kad svyruojančių didmeninių kainų skirtumo Lietuvos vartotojai esą neturėtų pajusti. Mažeikių gamyklos atstovas įrodinėjo, kad rinkos žaidėjų veiksmai negali lemti degalų kainų, nes didmeninės kainos kiekvieną dieną svyruoja nuo 2 iki 8 centų.

"Jeigu vienas degalinių tinklas nuleidžia kainas, maždaug per 2–4 valandas tą patį padaro ir visi kiti tinklai. Jeigu kyla kainos, viskas vyksta taip pat. Didmeninės kainos kiekvieną dieną svyruoja nuo 2 iki 8 centų, bet tokių pokyčių galutinis vartotojas nejaučia. Yra jaučiamas pasaulinis naftos produktų brangimas ar pigimas. Bet tikrai ne rinkos žaidėjų veiksmai", – įtikinėjo jis.

Brangiausias benzinas – Lietuvoje

Mažmeninės benzino kainos Baltijos šalyse praėjusią savaitę ūgtelėjo tik Lietuvoje, dyzelinas brango Lietuvoje ir Latvijoje. Estijoje šių degalų kainos nekito. Suskystintų dujų kainos stabilizavosi visose trijose valstybėse, skelbia naujienų agentūra BNS.

Populiariausias 95 markės benzinas degalinėse "Statoil" Lietuvoje per savaitę pabrango beveik 1 proc. Apytikriai tiek pat pabrango ir dyzelinas. Latvijoje dyzelinas brango 2 proc.

Dyzelinas pigiausias išlieka Lietuvoje, benzinas ir suskystintos dujos – Latvijoje. Didžiausios benzino kainos Lietuvoje, dyzelino ir dujų – Estijoje.

Benzinas Vilniuje – dešimtadaliu brangesnis nei Rygoje ir 7 proc. brangesnis nei Taline. Dyzelino kainos Lietuvos sostinėje 3,5 proc. mažesnės nei Latvijos ir 8,5 proc. menkesnės nei Estijos.

Suskystintos dujos Rygoje kainuoja dešimtadaliu mažiau nei Vilniuje ir 15,5 proc. mažiau nei Taline.

Juodasis auksas brangs

Mažėjant investicijoms į naftos gavybą, o pasaulio ekonomikai atsigaunant, naftos kaina už barelį po dvejų metų gali siekti 200 JAV dolerių, prognozavo bendrovės "Orlen Lietuva" verslo plėtros vadovas S.Zakalskis. Jo teigimu, degalų vartojimas iki 2010 m. pabaigos Lietuvoje ir toliau smuks. Tačiau vėliau atsigaus. O maždaug 2013 m. paklausa gali sugrįžti iki 2008-ųjų lygio.

"Dabartinis investicijų trūkumas į naftos gavybą atsigavus ekonomikai gali atsisukti prieš mus. Tai reiškia, kad naftos bus išgaunama palyginti mažai ir ji kainuos gana brangiai. Jeigu ekonomika atsigautų labai greitai – augtų, tarkime, po 4–5 proc., o vartotojai važinėtų taip, kaip važinėdavo anksčiau, po dvejų trejų metų naftos barelio kaina gali pasiekti ir 200 JAV dolerių", – sakė bendrovės atstovas.

Vasario 4 d. naftos kainos pasaulio rinkose siekė apie 75–76 JAV dolerius už barelį. Šiaurės jūros "Brent" nafta Europos rinkoje praėjusį penktadienį buvo mažiau nei 1 proc. brangesnė nei savaitės pradžioje.

Bendrovės "Orlen Lietuva" duomenimis, 2009 m. Lietuvoje buvo nupirkta apie 17 proc. mažiau benzino ir 19 proc. mažiau dyzelino nei užpernai.