Užstato sistema Lietuvai padėjo reikšmingai padidinti surenkamų plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių apimtis – jos išaugo iki 92 procentų. Tai – vieni iš geriausių rodiklių Europoje.

Tiesa, stiklinių pakuočių atžvilgiu užstato sistema yra mažiau efektyvi – norėto 88 proc. rodiklio per 6 metus pasiekti nepavyko – atgal sugrįžta tik 85 procentai sistemoje dalyvaujančių stiklinių butelių. Ekspertai įsitikinę, kad mažesnį nei siekiama surinkimą lemia stiklo pakuotės ribotas tinkamumas užstato sistemai.

„Stiklas dūžta ir sunkiai sveria, todėl žmonėms būna sunku nešti susikaupusius didesnius taros kiekius iki taromatų ir dalis jų pasirenka stiklo pakuotes mesti į šalia namų esančius konteinerius. Surinkimo trūkumas išlieka stabilus kiekvienais metais, tad tai vertiname kaip ilgalaikę tendenciją“, – sako didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Pasak jo, PET buteliai, skardinės vidutiniškai sveria 15–50 g, o vienas stiklo butelis – vidutiniškai net 300 gramų. Tad vienas stiklinis butelis prilygsta 20 plastikinių butelių ir daliai žmonių tai fiziškai sunkus svoris gabenimui iki parduotuvės.

„Šiuo metu Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos plėtros. Mūsų vertinimu, efektyvu būtų toliau plėsti PET ir metalinių pakuočių surinkimą per taromatus, nes yra pakuočių, kurios neaišku kodėl nepatenka į sistemą – pavyzdžiui, alaus, vyno ir putojančio vyno PET ar skardinės pakuotės. Tačiau nuo stiklo plėtros taromatuose reikėtų susilaikyti, kaip tai daro ir kitos Europos valstybės, nes ši plėtra nepadėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų, o kaštus iškeltų neproporcingai daug. Kitų šalių praktika rodo ir mūsų ekspertiniu vertinimu, sunkias stiklo pakuotes gyventojams daug patogiau išmesti į šalia namų esantį stiklo konteinerį“, – sako K. Pocius.

Jam antrina ir „Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis, teigiantis, jog pastaraisiais metais vykdyta stiklo konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžių rezultatų ir su ja galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus.

„Nuo 2016 m. Lietuva kartus su ES lėšomis rūšiavimo konteinerių plėtrai numatė 100 mln. eurų. Šiandien prie daugiabučių ar individualių namų yra per 350 tūkst. stiklo konteinerių. Konteinerinės sistemos plėtra leido surinkti daugiau stiklo pakuočių atliekų – 2020 m. jų surinkta 20 proc. daugiau nei 2019-aisiais, o 2021 m. fiksuotas dar apie 10 proc. augimas. Esame įsitikinę, kad su tolesne konteinerių sistemos plėtra per porą metų galime pasiekti valstybės užsibrėžtą tikslą surinkti ir išrūšiuoti 70 proc. stiklo pakuočių ir tą padaryti gyventojams patogesniu būdu“, – sako K. Šiaudkulis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė priduria, kad plėsti stiklo pakuočių surinkimą per taromatus būtų komplikuota ir dėl ploto trūkumo pakuotes surenkančiose parduotuvėse.

„Plastikines ir skardines pakuotes lengva supresuoti, tuo tarpu stiklinių butelių nesuspausi, todėl jų laikymas reikalauja daug vietos. Tai kelia didelių iššūkių ne tik taromatų sistemai, bet ir butelius priimančioms parduotuvėms, ypač mažesnėms, kurios neturi tiek laisvo ploto nesupresuotų atliekų laikymui. Be to, stiklo pakuočių atliekas priimančioms parduotuvėms iššūkių kelia ne tik ploto trūkumas, bet ir papildomas triukšmas, nemalonūs taros skleidžiami kvapai, didelis bendras stiklo pakuočių svoris, kurį darbuotojams tenka kilnoti“, – pasakoja R. Vainienė.

Ji taip pat priduria, kad stiklinių pakuočių užstato sistema yra ne tokia efektyvi ir iš ekonominės pusės, gamintojams ir importuotojams šioje sistemoje stiklinio buteliuko sutvarkymas kainuoja du–keturis kartus daugiau nei PET ar metalinės pakuotės sutvarkymas. Šie kaštai galiausiai būtų perkelti ant vartotojų pečių.