„Manome, kad teatralizuotos „kraujo balos“ visiškai ne apie tai, kas vyksta paršelių kastravimo metu. Procedūra praktiškai be kraujo praliejimo, ypač,  jei kastruojama iki 3 d. amžiaus“, – ELTAI sakė A. Baravykas.

„Kastravimo procedūra yra greita, o po jos paršeliams žaizdos gana greitai užsitraukia, per 2–3 paras. Dėl kastracijos komplikacijų paprastai nebūna. Paršeliai tuojau pat turi gerą apetitą, yprastai būna judrūs ir žvalūs, turi galimybę šiltai ilsėtis, žaisti bei užsiimti savo kiauliškais reikalais“, – pridūrė jis.

Kastracijos procedūra atitinka visus būtinus reikalavimus

Asociacijos vadovo teigimu, paršelių kastracija yra būtina, siekiant išvengti nemalonaus mėsos kvapo. Be to, akcentuojama, jog ji atitinka visus reikalavimus.

„Šiuo metu Lietuvoje kiaulių kastravimas atitinka ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, o vartotojai gali įsigyti saugios, maistingos ir šviežios kiaulienos, nekeliančios abejonių dėl užauginimo etikos ir kokybės“, – ELTAI sakė A. Baravykas.

„Vyriškos lyties paršelių kastravimas atliekamas rutiniškai visiems penėti skirtiems paršeliams, išskyrus veislinius kuiliukus, kadangi nekastruotų kuiliukų nesuperka skerdyklos. Tai yra todėl, kad nekastruojant,  vėliau jiems lytiškai bręstant dėl esančių medžiagų atsiranda specifinis kuilio kvapas, kuris žmonėms yra nemalonus ir tokia mėsa nepageidajama“, – aiškino asociacijos direktorius.

Manome, kad teatralizuotos „kraujo balos“ visiškai ne apie tai, kas vyksta paršelių kastravimo metu.

Tiesa, jis pripažino, jog galimi ir kitokie kastracijos būdai, tačiau jie, pasak A. Baravyko, nėra priimtini vartotojams.

„Techniškai paršeliai gali būti kastruojami ne chirurginiu, bet ir medikamentiniu būdu – imunovakcinos injekcijomis. Deja, šitai nepriimtina vartotojams, todėl neišpopuliarėjo. Mūsų ūkiai galėtų taip kastruoti“, – teigė asociacijos lyderis.

Pasak jo, būtų įmanoma ir visai nekastruoti paršelių, tačiau tam esą turi pritarti visi kiaulienos tiekimo grandinės dalyviai.

„Kai kurie ūkiai svarsto galimybę nekastruoti kuiliukų visai. Techniškai tai būtų įmanoma, jei visi mėsos grandinės operatoriai ir kontroliuojančios institucijos vienodai siektų tokio tikslo, o vartotojai nebūtų itin nepakantūs dėl kuiliui būdingo mėsos kvapo“, – ELTAI sakė A. Baravykas.

„Gali pasitaikyti ir itin nemalonių atvejų, todėl iki šiol ši praktika sunkiai plinta, tačiau apie ją susikaupia vis daugiau inforamacijos. Tokias praktikas pradėjo kai kurios valstybės taikyti, mes stebime ir mokomės“, – pridūrė jis.

VMVT tęsia diskusijas dėl kastracijos tvarkos pakeitimo

Pirmadienį vykusios akcijos „Paršelių klyksmas“ metu „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė užsiminė, jog tam, kad teisinis reglamentas būtų pakeistas, tereikia palankaus Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) sprendimo.

Tarnyba, savo ruožtu, sako esanti pasirengusi tęsti diskusiją su suinteresuotomis šalimis, tačiau tikina – visuomenė turi būti pasiruošusi pokyčiams.

„Šiuo metu jau esame pradėję diskusijas su nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ atstovais, kiaulininkystės sektoriaus asociacijomis. Šias diskusijas ketiname tęsti ir toliau su visomis suinteresuotomis šalimis“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodo VMVT.

„Girdime gyvūnų gerovės atstovus, tačiau svarbu, kad pokyčiams būtų pasiruošusi ir visuomenė – jei kastravimo be nuskausminimo iki 7 d. paršeliams būtų atsisakyta, į rinką gali dažniau patekti vadinamos „kuilienos“ mėsos. Dalis vartotojų teikia pranešimus VMVT dėl tokių produktų kartais atsirandančių rinkoje ir šiandien, todėl visuomenės informavimas ir pasirengimas – labai svarbus žingsnis“, – pridūrė tarnyba.

ELTA primena, kad pirmadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, buvo surengta „Tuščių narvų“ akcija-performansas dėl jaunesniems nei savaitės paršeliams atliekamos kastracijos, nenaudojant nuskausminamųjų.

Organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė nurodė, jog praėjusiais metais 78 proc. gyventojų sakė, jog tokią procedūrą, nenaudojant anestezės, reikėtų uždrausti.