Daugelis rizikų, pastaruoju metu grasinusių euro zonos ir pasaulio ekonomikų stabilumui, šiemet yra mažiausios nuo finansų krizės pradžios. Tai leidžia manyti, kad euro zonos atsigavimas šiemet ir toliau nuosekliai judės teigiama linkme kartu su bendru pasaulio ekonomikos augimu, prognozuoja Reijo Heiskanenas, didžiausios Suomijos finansų grupės „OP-Pohjola“, kuriai priklauso Lietuvoje veikiantis bankas „Pohjola“, vyriausiasis ekonomistas.

Šiandien Vilniuje viešėję ir savo įžvalgas Lietuvos ekonomikos konferencijoje 2014 pristatęs ekonomistas, vis dėlto įspėja, kad būtina neprarasti budrumo – atskirų šalių ir euro zonos ekonomikų augimas dar nėra itin tvarus. Stabiliam augimui ir toliau gali būti reikalingas vyriausybių bei centrinių bankų reguliacinis palaikymas, jei pasitvirtintų jau esamos ar iškiltų naujos grėsmės.

„Euro zonos ekonomika šiuo metu auga po dvejus metus trukusios recesijos. Atsigavimas prasidėjo dar praėjusių metų pavasarį, tačiau jis buvo lėtas ir netolygus. Krizės apimtos Euro zonos valstybės šiuo metu jau taip pat fiksuoja augimą ir jų ekonomikos stabilizuojasi – tai geri ženklai Lietuvai, norinčiai nuo ateinančių metų prisijungti prie euro zonos“, – sakė R. Heiskanenas.

Pasak „OP-Pohjola“ ekonomisto, euro zonos atsigavimas vis dar išlieka trapus ir pažeidžiamas. Labai svarbu, kaip plėtosis įvykiai euro valstybių kaimynystėje ir bendrai pasaulyje, nes išorėje sukeltas šokas gali nesunkiai destabilizuoti teigiamas euro valstybių atsigavimo tendencijas.   

Pasaulio ekonomikos atsigavimas

Šaltinis: Tarptautinis valiutos fondas, „Eurostat“, „OP-Pohjola Group“

Bendras pasaulio ekonomikos augimas, „OP-Pohjola“ ekonomisto vertinimu, šiemet turėtų išlikti nuosaikus. R. Heiskanenas pastebi, kad atskiri pasaulio regionai atsigauna netolygiai. Pagrindiniu globalaus ūkio varikliu išlieka Jungtinės Amerikos Valstijos, joms padeda Europos šalys. Besivystančios rinkos, bendrai paėmus, taip pat šiemet turėtų toliau augti ir sudarys didžiąją dalį bendro pasaulio ekonomikos augimo. Vis dėlto besivystančių šalių atsigavimas vis dar neįgauna anksčiau turėto pagreičio ir išlieka žemiau vidutinio, palyginti su tempu, kaip sparčiai besivystančios rinkos augo praėjusį dešimtmetį. 

Didžiausią riziką pasaulio ekonomikos atsigavimui šiuo metu kelia besivystančių regionų valstybės, turinčios didelius einamųjų sąskaitų ir viešojo sektoriaus deficitus.

Europos valstybių skolų balansas pastaruoju metu yra gerokai pasitaisęs. Europos centrinis bankas suvaidino svarbiausią vaidmenį nuraminant euro zonos valstybių obligacijų rinkas. Ekonomisto teigimu, vis dar laukia nemažai žingsnių, kurių reikės imtis siekiant iki galo suvaldyti euro zonos skolų krizę. Nemažai svarbių atskaitos taškų numatyti jau 2014-iais, kai baigsis paramos programos Portugalijai ir Graikijai, Europos centrinis bankas perims bankų priežiūrą.