- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 47 proc. ir siekė 50,8 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
Tuo metu Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. ir siekė iki 49,1 euro už MWh.
„Vyraujant permainingiems orams ir sumažėjus vėjo generacijai, elektros kainos stipriai pakilo į viršų. Rytinio piko metu trečiadienį 9 val. jos pasiekė net 125 eurus už MWh. Tokia pati valandinė kaina formavosi ir Švedijos pietinėse kainų zonose bei Suomijoje. Paskutinį kartą tokia aukšta valandinė kaina Lietuvos rinkoje fiksuota kovo 10 dieną“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Pasak jo, bendras elektros importas į Lietuvą paaugo, tačiau, kritus vėjo generacijai Švedijoje, srautas per „NordBalt“ jungtį sumažėjo, o tai prisidėjo prie kainų augimo. Sumažėjusį importą iš Švedijos keitė srautas iš Latvijos ir šiluminių elektrinių gamyba, kuri Baltijos šalyse išaugo dviem trečdaliais. Lietuvoje šiluminės elektrinės gamino 103 proc. daugiau elektros nei savaitę prieš tai ir sudarė 33 proc. visos šalies gamybos, tačiau net ir penktadaliu sumažėjus Lietuvoje vėjo gamybai, vėjo jėgainės užtikrino trečdalį Lietuvoje pagaminamos elektros.
„Šiuo metu kainų augimas stebimas didelėje dalyje Europos, kadangi, temperatūrai nukritus net 10 laipsnių žemiau nei įprasta, šiuo laikotarpiu elektros vartojimas išaugo. Persiskirstę elektros srautai ir vieningos kainos parodo, kaip net ir nutolusios elektros rinkos yra susijusios tarpusavyje“, – sako R. Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. ir siekė 228 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 95 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 29 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės – 3 proc., kitos elektrinės – 10 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, augo 44 proc., gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 23 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 103 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 16 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų4
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...